Ekonomistas aptarė kitų šalių, susidūrusių su koronavirusu, situaciją NT rinkoje. Pavyzdžiui, Kinijoje koronavirusas pradžioje įšaldė NT rinką, sandorių skaičius vasarį krito 35–45 proc., priklausomai nuo segmento, tačiau jau balandį gyvenamojo NT sandorių skaičius beveik priartėjo prie ikikrizinio laikotarpio.
Nei gyvenamojo, nei komercinio NT segmente pandemijos situacija kainų beveik nepakoregavo. Kainų augimas pandemijos pradžioje stabtelėjo, tačiau jau balandį stabilizavosi.
Nors NT kainų augimo nesitikima, kritimo taip pat neprognozuojama.
Tokios situacijos, kokia šiandien matoma JAV NT rinkoje, anot Ž.Maurico, mažai kas tikėjosi. Būsto paskolų paraiškų skaičius išaugo stebėtinai greitai. Turint omenyje išaugusį nedarbo lygį, neapibrėžtumą, ekonomisto žodžiais, buvo galima tikėtis kur kas mažesnio paraiškų skaičiaus.
Statistika rodo, kad paraiškų skaičius jau viršijo 2018–2019 metų lygį. Gyventojai siekia pasinaudoti itin žemomis palūkanomis, ekonomikos skatinimo priemonėmis, taigi, noriai perka būstą.
Švedijos NT rinka įdomi tuo, kad šioje šalyje nebuvo įvestas visuotinis karantinas, NT sandoriai vyko, rinka buvo pakankamai aktyvi. Tiesa, kainos keitėsi. Butai pigo 5 proc., individualieji namai kiek mažiau. Butų sandorių skaičius krito, individualiųjų namų pakilo.
Kalbėdamas apie situaciją Lietuvoje, Ž.Mauricas pabrėžė, kad kaip ir ekonomiką koronaviruso krizė paveikė nevienodai, taip ir NT rinką. Prognozuojama, jog labiausiai dėl krizės nukentės maži butai, skirti nuomai, butai, nepritaikyti darbui iš namų, skirti tik pernakvoti, butai, netinkami šeimoms su vaikais.
Mažiausiai krizė, manoma, paveiks individualių namų rinką. 2009–2010 krizės metu pastatytų individualių namų skaičius keitėsi nežymiai, šiuo atveju, pastatytų butų skaičius turėtų kristi, namų išaugti. Sodybos, namai prie jūros taip pat, prognozuojama, išpopuliarės dar labiau.
