Visa tai vyksta ne kur nors miesto pakraštyje, o savivaldybės pašonėje, kur vėžlio žingsniu vykstančius darbus valdininkai gali stebėti neišeidami iš kabinetų. Bet panašu, kad jiems nė motais ir jie net nemėgina aiškintis tokio lėtumo priežasčių.
Šuliniai liko po asfaltu
„Ilgai galėčiau pasakoti apie šią rekonstrukciją. Tačiau vieną dieną išėjęs pasivaikščioti savo akimis negalėjau patikėti: gatvėje lupo naują asfaltą, nes buvo užasfaltavę šulinius“, – stebėjosi žurnalistas ir keliautojas Liudas Dapkus.
Anot jo, Giedraičių gatvę rekonstruojančios įmonės savo darbuotojus aprūpino darbo vietomis dvejiems metams. Kita vertus, šiais laikais tai – didelis privalumas.
Informaciniame stende nurodyta, kad Giedraičių gatvės rekonstrukcijos pabaiga – 2021 metų liepą.
„Nuardei seną asfaltą. Ilsiesi. Iškasi duobę. Atsipūti. Kloji komunikacijas. Čilini.
Viską užlieji nauju asfaltu, apdedi trinkelėmis. Atsikvepi. Tada nuardai trinkeles, kasi naują duobę, kurią buvai užlyginęs. Vėl kloji komunikacijas.
Pratimą kartoji iš naujo. Ir dar sykį. Lėtai ir giliai kvėpuodamas“, – šaipėsi L.Dapkus.
Savivaldybė neigė kaltę
Savivaldybės Eksploatacijos skyriaus poskyrio vedėjas Gintautas Niaura neatsakė, kodėl toks ilgas Giedraičių gatvės rekonstrukcijos terminas.
Jis tik išvardijo darbus: nuties dviračių ir pėsčiųjų takus, įrengs saugias pėsčiųjų perėjas, šaligatvius, atnaujins inžinerinius tinklus ir gatvės apšvietimą.
Vis dėlto G.Niaura prasitarė, kad teko taisyti bendrovės ESO projektą, nes dalis vartotojų būstų nebuvo prijungti prie tinklų.
Dėl to ir teko lupti šaligatvio trinkeles.
Bet G.Niaura kratėsi atsakomybės: kalta ne savivaldybė, o bendrovė ESO, kuri skelbė konkursą šiems darbams atlikti.
Giedraičių gatvės rekonstrukcijai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paskirta 1,13 mln. eurų, dar 143 tūkst. eurų pridėjo valstybė, o savivaldybė – 722 tūkst. eurų.
Piktina nuo pat pradžių
Gyventojai į kvailystes pirštais baksnoja jau nuo pat Giedraičių gatvės rekonstrukcijos pradžios.
Pirmiausia tai – šviestuvų atramos, atsidūrusios beveik šaligatvio viduryje. Kai buvo svarstomi Giedraičių gatvės rekonstrukcijos projektiniai siūlymai, gyventojai jau tada kėlė klausimą dėl šių atramų.
Jiems buvo priimtiniausia, kad atramos atsirastų vietoj senų elektros stulpų, kurie yra už šaligatvio ribos. Bet gyventojams buvo paaiškinta, kad tokiu atveju šviesa neapims šaligatvio ir dviračių tako. Tad atramas nutarta įrengti beveik šaligatvio viduryje.
Giedraičių gatvės gyventojams užkliuvo ir prie kiekvieno namo įrengiamos elektros skydinės.
Kai pradėjo aiškintis, sužinojo, kad jų vietos suderintos su Kultūros paveldo departamentu. Kur paveldosaugininkai žiūrėjo, kai vieną elektros skydinės dėžę statė tiesiai prieš gyventojo langus, – velniai žino.
Be to, gyventojams buvo pažadėta, kad elektros skydinės bus trijų spalvų, tačiau įrengus paaiškėjo, jog visos jos – tik rusvai žalsvos spalvos.
Giedraičių seniūnaitis Miroslavas Bielinis priminė ir dar vieną susitarimą: tvoros prie namų turi būti ne aukštesnės kaip 1,2 metro, kad būtų galima apžiūrėti paveldo objektus.
O elektros skydinės – net 1,7 metro aukščio. Kodėl joms netaikomi aukščio reikalavimai?
Atsakymo nesulaukė
Vilnietis Maksimas, panorėjęs sužinoti, kurių galų savivaldybė nurodė išardyti geros būklės šaligatvį ir vietoj jo kloti naują, atsimušė į tylos sieną.
„Dažnai važinėju dviračiu Taikos gatve. Maždaug prieš mėnesį pastebėjau, kad darbininkai pradėjo keisti šaligatvį tarp kelio į „Sietuvos“ progimnaziją ir kito įvažiavimo.
Labai nustebau, nes ši atkarpa buvo viena maloniausių važiuoti – lygi, tvarkinga, be duobių“, – pasakojo Maksimas.
Jis iš karto dėl to pasiteiravo savivaldybės ir sulaukė Eksploatacijos poskyrio patarėjo Raimondo Jacunsko atsakymo: esą valdžia gavusi tėvų, kurie veda vaikus į mokyklą iš Justiniškių gatvės pusės, nusiskundimų.
Kiek šaligatvio remontuojama, patarėjas nepasakė. Esą tai bus išmatuota pabaigus darbus. O kol kas yra Justiniškių seniūnijos užsakymas, ir viskas.
Geras trinkeles keitė naujomis
„Suabejojau tokių darbų pagrįstumu ir pradėjau reikalauti atsakyti į klausimą, kiek tos atkarpos remontas kainuos. Taip pat dar kartą prašiau nurodyti, kokia planuojama darbų apimtis“, – pasakojo Maksimas.
Bet savivaldybės darbuotojas ir vėl tokios informacijos nepateikė, nes čia esą atliekamas tik remontas. Kadangi vykdomi darbai įvardinti kaip remontas, tai ir jo apimtis nenumatoma.
„Nors akivaizdu, kad vykdomas ne remontas, bet keičiamos šaligatvio trinkelės. Beje, net kitokios išvaizdos – buvo didelės, dabar mažos“, – pridūrė vilnietis. Jam savivaldybė dar nurodė, kad ne tik keičiamos trinkelės, bet ir vejos borteliai, skaldos pagrindas.
Šiuos darbus atlieka bendrovė „YIT Lietuva“.
Užsiminęs, kad ir senosios trinkelės dar buvo geros, Maksimas sulaukė atsakymo, jog jos Taikos gatvėje bus skirtos mažų plotų remontui. Vilnietis taip pat nusistebėjo, ar atliekant paprastą remontą galima keisti infrastruktūros dizainą, bet atsakymo taip pat nesulaukė.
Išlaidos – tik po karantino
Tačiau atkaklus vilnietis gavo kitą iš kojų verčiantį atsakymą. Darbai Taikos gatvėje buvo priimti balandžio pabaigoje, darbų priėmimo aktas surašytas gegužės mėnesį. Bet su tame akte nurodytu darbų kiekiu, įkainiais savivaldybė leis susipažinti tik karantinui pasibaigus.
Kodėl ne dabar, kodėl to neįmanoma padaryti elektroniniu būdu – paslaptis. Valdžia tik nurodė vieną skaičių – 22 eurai už kvadratinį metrą, tačiau nepasivargino paaiškinti, ar darbus atliekančios bendrovės savivaldybei išsiųstoje sąskaitoje bus ir kitos eilutės. Tarkime, už vejos bortelius ar skaldos pagrindą.
„Ar priimant darbus kas nors iš savivaldybės buvo atvykęs į Taikos gatvę, ar aklai pasitikėjo rangovo surašytais skaičiais – šito nepavyko sužinoti“, – atsiduso Maksimas.
Nori kam nors įsiteikti?
Bet tai dar ne istorijos pabaiga. Pasivažinėjęs dviračiu po Justiniškes Maksimas surado daugybę vietų, kur nereikėjo imituoti šaligatvio remonto – trinkelių būklė buvo išties bloga.
O vieną dieną važiuodamas šaligatviu, apie kurį negavo beveik jokios informacijos, jis pastebėjo, kad darbininkai kloja trinkeles jau prie šalia esančio Taikos gatvės 55-ojo namo.
Gal tame name gyvena koks nors valdininkas, kad jo aplinka rūpinamasi kaip senais laikais?“ – šypsojosi Maksimas.
Surimtėjęs jis sakė savivaldybės veiksmuose matąs baisų neūkiškumą, kai vietoj 120 metrų atkarpos, kurios remontuoti tikrai nereikėjo, buvo galima užlopyti ne vieną probleminę vietą.
Maksimas taip pat Taikos gatvėje pastebėjo šaligatvių atkarpų, kurios buvo suremontuotos dar geromis trinkelėmis, išluptomis iš to šaligatvio, kuris yra valstybės paslaptis. „O metų pabaigoje savivaldybė ir vėl girsis, kiek kilometrų šaligatvių suremontavo, kiek milijonų eurų išleido“, – kalbėjo vilnietis.
Gatvių ir šaligatvių remontas mieste vilniečius verčia gūžčioti pečiais. Giedraičių gatvėje išlupo ką tik- tai paklotą asfaltą ir trinkeles, nes, pasirodo, reikia pakloti kabelį. O štai Taikos gatvėje kažkodėl išardė geros būklės šaligatvį ir sudėjo naujas trinkeles.
