Domina išskirtinai namai užmiestyje
Su užsienyje gyvenančiais lietuviais dirbantis NT brokeris Tadas Meiliūnas teigė pastebintis, kad šiemet, jau nuo metų pradžios, išaugęs D. Britanijoje gyvenančių lietuvių susidomėjimas NT Lietuvoje. Šią tendenciją jis sieja su „Brexit“. „Žmonės vis aktyviau grįžta į Lietuvą. Kelios šeimos parduoda D. Britanijoje turimą NT ir už gautas lėšas perka Lietuvoje.
Taip pat yra šeimų, grįžtančių iš Airijos. Žinoma, yra ir lietuvių, prašančių parduoti turimą NT Lietuvoje. Nors dar neseniai kai kurie klientai laukė, kad NT kainos stipriai kris, to nėra – visi laikosi solidžiai. Kainos neturėtų kristi, nebent 10–15 proc., ir tai tik dėl to, kad vienam ar kitam vystytojui NT reikės parduoti čia ir dabar“, – komentavo NT brokeris.
Jo praktikoje nepasitaikė atvejų, kad užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie pastaruoju metu kreipėsi dėl paskolos būstui, jos negautų. Jei tik pajamos gaunamos eurais, anot pašnekovo, sąlygos bankuose per daug nesikeitė. Nebent bankas gali paprašyti didesnio pradinio įnašo – nebe 20 proc., bet 30 arba 40 proc.
Labiausiai emigrantus domina individualus namas. Pašnekovas mano, kad galbūt dėl to, kad užsienyje tenka gyventi susispaudus. Vis dar perkami ir butai nuomai. Jie daugeliui – saugus garantas, kad prireikus turės, kur grįžti.
Kainų kritimo nesulauks
T.Meiliūnas piktinosi ekspertais, kurie viešojoje erdvėje įrodinėjo, jog šiuo metu NT neverta pirkti, mat kainos kris 40 proc.: „Iš tiesų, situacija tokia, kad žmonės neretai lygina nepalyginamus dalykus. Taip, daugumai kainos atrodo didelės. Susidūręs su vystytojais, žinau, kiek kainuoja sklypas, statybos, kokie reikalavimai A + + klasei, mažesnės kainos pasiūlyti neįmanoma. Vieną ar du namus pastačiusieji kainą gali nuleisti 10–15 proc., bet ne rimti vystytojai.
Mūsų NT kainos artėja prie Europos kainų. Ispanijos kurorte gali nusipirkti trijų kambarių butą, Nidoje už tiek nenusipirksi, nes čia labai mažai galimybių statytis ar įsigyti būstą. Turiu klientų, kurie sako, kad nori parduoti paveldėtą butą Lietuvoje, nustačius jo kainą, piktinasi, jog nieko neįsigys Londone. Kainos Lietuvoje nėra neįkandamos. Taip, jos didelės. Štai, 2015, tik įvedus eurą, namą sostinėje galėjai įpirkti už 152 tūkst. eurų, dabar tokio paties namo nenuspirkti be 180–200 tūkst. – toks šiandien kainų skirtumas.“
Kokius kryžiaus kelius tenka nueiti norint gauti paskolą? Anot NT brokerio, jei atlyginimas gaunamas eurais, sukauptas pradinis įnašas, NT atitinka banko keliamus kriterijus, paskolą gauti nesudėtinga, tik pats procesas užtrunka ilgiau. Bankas kruopščiau tikrina klientą, įmonę, kurioje jis dirba, įsigyjamą turtą, bet paskolų, kaip kad buvo teigiama, išduoti neatsisako.
Pirkti – ir būnant už tūkstančių kilometrų
NT brokeris Antanas Kudarauskas patarė, kaip gyvenant užsienyje, tačiau nusižiūrėjus būstą Lietuvoje, jį įsigyti skubiai negrįžtant – juk tokiu atveju bent kol kas porą savaičių tektų praleisti saviizoliacijoje.
Per karantiną dauguma NT brokerių aktyviai organizuoja bekontaktes NT apžiūras. Žmogui, gyvenančiam užsienyje, tačiau norinčiam apžiūrėti dominantį butą, dabar tą padaryti daug lengviau negu anksčiau. Objektai aprodomi pasitelkus vaizdo skambutį arba siunčiama konkretaus objekto vaizdo prezentacija.
„Deja, bet kad ir kokios technologijos būtų tobulos, iki „gyvos“ apžiūros joms dar toloka, nėra to jausmo, garsų, kvapų, aplinkos, tikrojo erdvės pojūčio, kas paskui gali pasirodyti kaip svarbūs momentai, kurių nepastebėjai. Mano manymu, nuotolinė apžiūra – labai geras dalykas pirminei pažinčiai su turtu, bet ne pirkimui, nors priklauso nuo turto klasės.
Pavyzdžiui, įsigyjant komercinius-investicinius objektus, kur nemažą dalį lemia sutartys, skaičiai, auditai, analizė, nuotolinės apžiūros praktiškai nevyksta. Jei planuojama įsigyti požeminę automobilio stovėjimo vietą, sklypą, butą nepastatytame name, tą galima drąsiai padaryti ir iš brėžinių ar nuotraukų, išklausius eksperto, brokerio, architekto, advokato komentarų“, – mano NT ekspertas Antanas Kudarauskas.
Jeigu butą, loftą, namą ar kotedžą ketinate įsigyti iš vystytojo, šiuo metu galima pasirašyti nuotolines preliminariąsias sutartis, pasirašius kurias paprastai pervedamas avansas, o galutinį sandorį galima sudaryti pasibaigus karantinu. Prireikus pasirašyti sutartį gyvai, geriausia turėti asmenį, kurį galma įgalioti sudaryti NT sandorį ar preliminarią sutartį.
Svarbu tikrinti, kaip vyksta sandoris
Jeigu neturite asmens, kuriam suteiktas įgaliojimas jūsų vardu įsigyti NT, tą, anot NT eksperto, galima padaryti per konsulatą toje šalyje, kurioje šiuo metu gyvenate, taip pat nuotoliniu būdu, pasinaudojus e. parašu arba mobiliuoju parašu. Tiesa, kai kurios įstaigos jų nelaiko jo tikru parašu.
Norint parduoti NT Lietuvoje, galima pasamdyti NT brokerį, kuris kuruos pardavimą, ieškos pirkėjų, prireikus sudarys notarinį sandorį kaip įgaliotas asmuo. Svarbiausia, kad žmogus (NT brokeris ar kitas asmuo), kuris pardavinės jūsų turtą, negalėtų gauti pinigų į jokią kitą, kaip tik nurodytą sąskaitą. Prieš sandorį galima susiekti su sandorį kuruojančiu notaru ir atsiųsti patvirtinimą elektroniniu laišku, kad leidžiate parduoti turtą tik už konkrečią kainą, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų, pinigus pervedant į asmeninę sąskaitą.
Kaip ir pirkimo atveju, idealiausia pasirašyti preliminarią, o ne pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, po karantino atvykti ir užbaigti sandorį.
Taip pat įmanoma nuotoliniu būdu samdytis advokatą, kuris galėtų papildomai prižiūrėti NT sandorį ir vykdyti jūsų, kaip užsakovo, pavedimus, dalyvauti NT sandorį sudarant pas notarą ir pan. Tokiu būdu lengviau apsisaugoti nuo galimų finansinių netikėtumų ir sėkmingai parduoti turtą nuotoliniu būdu.
Advokatą patariama samdytis ir NT pirkimo atveju – jis taip pat gali kuruoti NT įsigijimo sandorį, patikrinti dokumentus, pirkėją, kam pervedami pinigai ir pan.
Vienos taisyklės neturi
Ką apie užsienyje gyvenančių tautiečių norą skolintis būstui mano bankai? Banko „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius portalui lrytas.lt komentavo, jog kiekvienas kliento atvejis yra individualus ir vertinamas žinant kuo daugiau faktinių, o ne teorinių aplinkybių.
„Svarbu pabrėžti, kad kiekviena būsto finansavimo paraiška svarstoma individualiai ir finansavimo sąlygos derinamos su kiekvienu klientu atskirai. Tai pasakytina ir apie gyventojus, kurie pajamas gauna ne eurais – vienos universalios taisyklės, kokiomis sąlygomis tokiems gyventojams būtų suteikiamos būsto paskolos, netaikome.
Svarstant būsto kreditavimo klausimą, visada atidžiai vertiname asmeninę ar šeimos finansinę situaciją, pajamas ir jau turimus finansinius įsipareigojimus, sukauptą pradinį įnašą ir pan. Visgi vienas svarbiausių kriterijų priimant sprendimą dėl finansavimo yra atsakingas skolinimas − klientui patvirtinta paskola ateityje neturi tapti finansine našta pasikeitus asmeninei ar šeimos finansinei situacijai.
Svarbiausias aspektas priimant finansavimo sprendimą yra pajamų tvarumas ateityje. Taip yra svarbu, koks yra kliento gaunamų pajamų ir įsiskolinimų santykis. Pagal galiojančius atsakingojo skolinimo nuostatus, finansinių įsipareigojimų įmokos per mėnesį negali sudaryti daugiau nei 40 proc. kliento ar namų ūkio mėnesio pajamų sumos. Šiuo metu „Swedbank“ būsto paskolų suteikimo sąlygos nėra peržiūrimos ir procesas toks pat, kaip ir anksčiau“, – komentavo banko atstovas.
Vertina daug aplinkybių
SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė antrino, jog kiekvienas būsto kredito suteikimo atvejis yra individualus. Visais atvejais prieš suteikiant būsto kreditą atsižvelgiama ne tik į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, jų tvarumą ir stabilumą – suteikdami būsto paskolas bankai vertina ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, asmens ar šeimos finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, galimą riziką. Taip pat vertinama, kokios yra užsienyje dirbančio asmens sąsajos su Lietuva, kokiais tikslais užsienyje dirbantis gyventojas perka turtą Lietuvoje – ar jis skirtas Lietuvoje gyvenančios šeimos gyvenimui.
Jei asmuo gyvena Europos Sąjungos (ES ) arba Europos ekonominės erdvės (EEE ) valstybėje, kuri priklauso eurozonai arba ne ES ar EEE valstybėje narėje ir jo pajamų ar didžiausios jų dalies valiuta yra eurai, būsto kredito suteikimas yra vertinamas įprasta tvarka, t. y. toks būsto kreditas nelaikomas kreditu užsienio valiuta.
Būsto kreditus užsienio valiuta SEB bankas teikia asmenims, kurie nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje (JK), Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir jų pajamų ar didžiausios jų dalies valiuta yra eurai arba vietos valiuta.
Pajamų ar didžiausios jų dalies valiuta yra Šveicarijos frankai, Didžiosios Britanijos svarai sterlingų, JAV doleriai, Danijos, Švedijos arba Norvegijos kronos ir nuolat gyvena valstybėje, kurios valiuta yra eurai arba nuolat gyvena valstybėje, kuri nėra ES ar EEE narė.
Pasiskolinti būstui gali taip pat ir asmenys, kurių pajamų ar didžiausios jų dalies valiuta yra eurai, tačiau gyvena šalyje nepriklausančioje ES arba EEE. Visais atvejais dėl konkrečios situacijos ir geriausių sprendimo būdų rekomenduojama susisiekti su banku.
