Nuo pradžios – priešininkų būrys
Valdovų rūmų atkūrimo idėja susilaukė būrio šalininkų ir priešininkų. Laikinas rūmų liekanų uždengimas negalėjo jų apsaugoti nuo temperatūros svyravimų, grunto drėgmės, atviri istoriniai mūrai iro, trupėjo. Jiems išsaugoti istorinėje pilių teritorijoje būtinai turėjo atsirasti statinys.
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, Vilniuje pastačius naujus Pionierių ir moksleivių rūmus (dabar - Lietuvos vaikų ir jaunimo centras), Gedimino kalno papėdėje stovėjusį XIX a. gyvenamąjį namą, vėliau tapusį caro tvirtovės kareivinėmis, dar vėliau – Pionierių rūmais, planuota pritaikyti Tautų draugystės muziejui.
Pionierių rūmai buvo įrengti Valdovų rūmų rytinio korpuso dalyje, kuri išsaugota nugriovus pačius rūmus. Senųjų mūrų fragmentai tapo XIX a. pastato pirmojo aukšto sienomis, o mūrijant naujas sienas antrąsyk panaudotos nuardytų rūmų suskaldytos ir parduoti netinkamos plytos.
Prasidėjus Sąjūdžiui, Tautų draugystės muziejaus idėja tapo nebeaktualia, pradėjo plisti kita – atkurti senuosius Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, imtus vadinti tiesiog Valdovų rūmais. Taip viskas ir prasidėjo.
Žvelgiantis į ateitį muziejus
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas prisiminė, jog pirmosios planuotų atkurti rūmų panaudojimo idėjos Lietuvos dailės muziejuje gvildentos dar 1998–aisiais.
Specialistai 2000 metais sutarė, jog Valdovų rūmų atkūrimas – tinkamiausias būdas išsaugoti ir eksponuoti surastas rūmų liekanas. 2002 metais prasidėjo rūmų atkūrimo statybos darbai, o Lietuvos dailės muziejaus direktoriui Romualdui Budriui patikėta koordinuoti planuojamų atkurti Valdovų rūmų ekspozicijų ir interjerų programos parengimo darbus bei šią programą įgyvendinti – ji, anot V. Dolinsko, pamažu virto tuo, ką šiandien turime – istorinės rezidencijos pobūdžio muziejumi, kuris buvo įkurtas 2009 metais.
„Muziejus įsikūręs, nors ir atkurtoje, bet istorinėje rezidencijoje, kuri ilgą laiką tarnavo kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių rūmai. Mūsų tikslas – moderniomis formomis pratęsti istorinės rezidencijos funkcionavimą. Valdovų rūmai šiandien – valstybingumo, meno, kultūros centras, šiuolaikiškas, modernus, žvelgiantis į ateitį, muziejus“, – kalbėjo Valdovų rūmų direktorius.
Rėmėsi istoriniais duomenimis
Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai atkurti virš 1987–2001 atkastų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų, stovėjusių tarp Katedros pastato ir Pilies kalno, liekanų.
Vienas atkūrimo projekto vykdytojų, architektas Audronis Katilius pasakojo, jog pagrindinis projekto tikslas buvo išsaugant autentiškumą, remiantis archeologiniais, architektūriniais bei ikonografiniais šaltiniais, išsaugoti ir eksponuoti Valdovų rūmų liekanas, o pastatą pritaikyti reprezentacijai, muziejaus ir edukacinei veiklai.
Išsaugoti ir eksponuojami autentiški grindiniai, grindys konservuotos arba konservuotos ir restauruotos. Statinio viduje, virš grindų ar grindinių įrengti tilteliai vaikščiojimui ar naujos grindys, kai kur iš skaidraus stiklo.
Fasadai, kuriuos atkuriant remtasi turima ikonografine medžiaga, suprojektuoti atkartojant istorines formas ir apdailos medžiagas – tinką, smiltainį. Išorės fasaduose pasirinktas tinkavimo būdas, imituojantis istorinį tinką.
Įspūdingai atrodo Valdovų rūmų salių medinės, kesoninės konstrukcijos, lubos, akis traukia sales puošiančios spalvingos krosnys, kruopščiai atkurtos pagal autentiškus archeologų radinius. Surasti archeologiniai radiniai atsidūrė ir nuolatinėje ekspozicijoje. Atkurtas reprezentacines sales itin papuošė ir sukaupta meno vertybių kolekcija.
Įveikta nemažai iššūkių
Generalinio projekto rangovo „Panevėžio statybos tresto“, pradėjusios atkuriamų Valdovų rūmų statybos darbus, generalinis direktorius Dalius Gesevičius neabejoja – šio valstybingumo simbolio atkūrimas – reikšmingas Lietuvai.
Nors šis objektas nebuvo didžiausias įmonės istorijoje, tačiau, įgyvendinant jį, prireikė daug pastangų.
Atlikta daug tiriamojo darbo, nuolat virė diskusijos tarp projektuotojų, architektų, paveldosaugininkų, muziejininkų, kaip rūmai turi atrodyti, patirties netgi semtasi Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir kitose Europos valstybėse.
Nelengva buvo ir dėl to, kad statybos vyko pačiame sostinės centre, kur sunkiai išsiteko sunkioji technika.
„Reikėjo ne tik pastatyti pastatą, bet ir išsaugoti tai, kas šiuo metu eksponuojama – autentiškus pamatus, mūrus. Įdėta daug pastangų, kad būtų išsaugotas paveldas ir, kiek įmanoma atkurta tai, kas buvo, sudarytos sąlygos plačiai muziejinei veiklai“, – sakė įmonės vadovas.
Atkūrimas kainavo per 100 milijonų
Valdovų rūmų muziejuje surengta beveik 100 parodų, kai kurios grandiozinės, galinčios papuošti bet kurį pasaulio muziejų. Praėjusiais metais Valdovų rūmai sulaukė beveik 600 tūkst. lankytojų.
Anot muziejaus direktoriaus, atkurtieji Valdovų rūmai ir juose veikiantis muziejus tapo integralia Lietuvos kultūros infrastruktūros, turizmo, švietimo sistemos dalimi, be kurios šiandien sunkiai įsivaizduojamas Vilniaus ir Lietuvos kultūrinis gyvenimas, europiniai kultūriniai mainai.
Tačiau darbai čia niekada nesibaigia – tvarkomas sodas, atnaujinamos ekspozicijos, restauruojami radiniai, atliekami tyrimai, nuolat vyksta kultūriniai ir reprezentaciniai renginiai, edukacijos.
Rūmus sudaro keturi korpusai su uždaru kiemu. Bendras rūsių, trijų aukštų ir palėpės plotas siekia bemaž 14 000 kv. m, iš jų net 10 000 kv. m yra ekspozicijos ir kitos viešosios erdvės. Renginiams dažnai naudojamo kiemo plotas – apie 2500 kv. m.
Rūmų atkūrimas per 16 metų kainavo daugiau kaip 106 mln. eurų.
