Savivaldybės pranešime teigiama, kad tai padėtų miestui atsikratyti pavojų keliančių ir miestą darkančių statinių vaiduoklių.
Kartu tikimasi suvienodinti NT mokesčio dydį erdvėms, kurios dėl savo statuso tokios prievolės išvengia, tačiau realiai naudojamos komerciniams tikslams.
Trukdo įstatymo spragos
Kaune vis dar susiduriama su apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto problema. Siekis efektyviai tvarkyti miestą atsimuša į teisinius neapibrėžtumus. Todėl miesto savivaldybė kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ir aplinkos ministerijas dėl NT mokesčio įstatymo keitimo.
„Visi norime gyventi tvarkingame mieste, todėl kiekvienas turime prisiimti bent dalį atsakomybės už tai. Vien tik savivaldybės pastangų čia nepakanka – reikia ir pačių pastatų savininkų supratimo, noro prisidėti. Yra daug gerų pavyzdžių, kaip seni, neprižiūrimi pastatai atgimsta ir prisideda prie gražesnio Kauno veido. Deja, bet dar likę nemažai ir tokių, kurie vengia tvarkytis ir apsileidimu bjauroja visą aplinką“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Įstatymas suteikia teisę savivaldybėms sudaryti apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus. Į juos įtrauktiems objektams taikomas didesnis nei įstatyme numatytas NT mokestis. Tačiau jis taikomas toli gražu ne visiems pastatams.
Pagal dabartinį įstatymą nekilnojamasis turtas neapmokestinamas, jeigu dar nėra užbaigta pastato statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, atnaujinimas arba pastatas yra faktiškai nenaudojamas. Kadangi tokių darbų terminai nėra aiškiai apibrėžti įstatymu, neretai jie ilgam įstringa, o kritinės būklės pastatų savininkai ir toliau nesiima jokių veiksmų.
Kai kurie šeimininkai, pradėję statinio paskirties keitimo procesą, toliau jo nebetęsia. Taip apleisti komerciniai pastatai tampa gyvenamaisiais ir išvengia nekilnojamojo turto mokesčio. Kitur griuvėsiai virsta tiesiog sąvartynais vidury miesto.
Pasitaikė kuriozinių atvejų
„Kaune vis dar yra nemažai apleistų ir griūvančių statinių, kurių būklė nesikeičia jau daugybę metų. Fiksuojame akivaizdžius piktnaudžiavimo atvejus manipuliuojant ydingomis teisinėmis formuluotėmis. Pastatų savininkai jomis prisidengia taip išvengdami atsakomybės ir pateisindami neveiklumą. Kai kurių pastatų statyba ar renovacija vilkinama ar tiesiog imituojama ištisus dešimtmečius“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Įstatymo pataisomis siekiama, kad mieste sumažėtų kritinės būklės pastatų, kurie ne tik darko miesto vaizdą, bet ir kelia realų pavojų juose ar šalia gyvenantiems, dirbantiems miestiečiams. Taip pat atkreipiamas dėmesys į nekilnojamąjį turtą, kuris naudojamas ne pagal paskirtį, tačiau dėl teisinio statuso yra atleidžiamas nuo mokesčių.
Įstatymo išimtys taikomos bankrutavusių įmonių, taip pat visam tradicinių religinių bendruomenių NT. Siūlome, kad tais atvejais, kai šių bendruomenių turtas naudojamas komerciniais tikslais ar yra apleistas, jis būtų apmokestinamas lygiai taip pat kaip bet kuriam kitam asmeniui priklausantys objektai.
Atlikus mieste esančių NT objektų patikrą pasitaikė atvejų, kai religinėms bendrijoms priklausančiuose pastatuose veikė komercinės įmonės. Pavyzdžiui, rastos automobilių remonto dirbtuvės ar kirpykla.
Panašios tendencijos pastebimos ir švietimo institucijose. Antai senamiestyje kadaise veikusio naktinio klubo patalpos formaliai turi švietimo paskirties statusą, o pačiame Kauno centre prie daugiabučio stūksantis vieno aukšto apleistas komercinis statinys įregistruotas kaip gyvenamasis būstas.
Gudrauti naudojantis įstatymo spragomis nevengia ir pastatų vaiduoklių šeimininkai išsirūpindami statybos leidimus, tačiau realiai nevykdydami jokių darbų.
Atsakomybė – savininkams
„Įstatymų bazė turėtų būti tobulinama taip, kad užtikrintų efektyvų nekilnojamojo turto tvarkymą, o miestai galėtų užtikrinti saugią, tvarkingą aplinką žmonėms bei lygias teises visiems NT valdytojams. Matome problemas ir esame pasirengę jas spręsti, tačiau neturime teisinių galimybių.
Jeigu ministerijos atsižvelgtų į pasiūlymus, daugiau atsakomybės tektų objektų savininkams ir šioje srityje atsirastų daugiau skaidrumo“, – pridūrė Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Sugriežtintas dabartinis NT įstatymas leistų savivaldybėms apmokestinti NT mokesčiu pastatų savininkus, kurie neužtikrina saugumo reikalavimų ar piktybiškai vilkina darbus, nepriklausomai nuo statinio vertės. Taip pat tokia prievolė būtų taikoma nustačius, kad pastatas naudojamas ne pagal tiesioginę paskirtį.
