Gyveno ir toliau gyvens kaip XIX amžiaus pabaigoje. Švitrigailos gatvės 17-ojo, 19-ojo, 21-ojo ir 23-iojo namų gyventojai prispyrus reikalui bėga į kiemą, kur įrengti lauko tualetai.
Iki Amatų gatvės, kur po žeme yra nuotekų tinklai, – vos 17 metrų, tačiau patogumų minėtuose namuose gyvenantys vilniečiai artimiausiu metu greičiausiai neturės, nes sumokėti didelių sumų jie neišgalės.
Nors Švitrigailos gatvė su lauko tualetais – pačiame miesto centre, nei savivaldybė, nei įmonė „Vilniaus vandenys“ nesiima palengvinti vilniečių buities.
Sąlygos – neįgyvendinamos
Švitrigailos gatvės 19-ojo namo gyventojai praėjusių metų spalį kreipėsi į „Vilniaus vandenis“ reikalaudami pateikti aiškią informaciją, kodėl jų namas iki šiol neprijungtas prie centralizuotos nuotekų sistemos.
Taip dar tą patį mėnesį gyventojai iš „Vilniaus vandenų“ gavo prisijungimo sąlygas, bet paaiškėjo, kad joms įgyvendinti reikia kiekvieno buto savininkui sumokėti ne mažiau kaip po 20 tūkst. eurų.
Taip pat paaiškėjo, kad prie tinklo Amatų gatvėje prisijungti tiesiog neįmanoma, – neatitinka vamzdžių skersmuo.
Atgautų ketvirtadalį sumos
Nors Amatų gatvėje yra net dvi nuotekų tinklų atšakos, savivaldybės Šilumos ir vandens ūkio poskyrio vedėjas Kęstutis Karosas tikino, kad įgyvendinus šios gatvės rekonstrukcijos projektą prijungti Švitrigailos gatvės keturių namų kanalizacijos vamzdžius bus galima tik pagal suderintą projektą.
Artimiausiu metu nuotekų tinklų plėtra Švitrigailos ir Amatų gatvėse nenumatyta nei Vilniaus miesto integruotų teritorijų vystymo programoje, nei bendrovės „Vilniaus vandenys“ 2017–2019 metų strateginiame veiklos ir plėtros plane.
Europos Sąjungos lėšomis tiesiami vandentiekio ir nuotekų magistraliniai tinklai su atšakomis yra įrengiami iki privačių sklypų ribos. Plėtra vykdoma ne tik vadovaujantis Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu ar apibrėžtoje teritorijoje, bet ir atsižvelgiant į ekonomiškumą.
Jeigu gyventojai savo lėšomis parengė projektus, pastatė ir perdavė savivaldybei ar vandens tiekėjui inžinerinius tinklus, investicijų dydis vienam gyventojui neviršys 4344 eurų.
Tad sumokėję po 20 tūkst. eurų Švitrigailos gatvės gyventojai gali tikėtis atgauti mažiau nei ketvirtadalį sumos.
Anot K.Karoso, asmenys, norintys gauti dalinį finansavimą, turi pateikti nustatytos formos prašymą tokiam finansavimui gauti bendrovei „Vilniaus vandenys“.
Pasinaudos Europos parama
Kai praėjusių metų pradžioje savivaldybė paskelbė apie Amatų gatvės rekonstrukciją, kaimynystėje esančios Švitrigailos gatvės gyventojai surinko parašus dėl nuotekų tinklų.
Bet Amatų gatvėje savivaldybė pažadėjo tiktai skverą ir naują apšvietimą, paviljoną su būtinais inžineriniais tinklais, taip pat poilsio erdvę, riedėjimo zoną, pėsčiųjų taką, vaikų žaidimų ir sporto aikšteles, lietaus nuotekų tinklus. Ir lyg pajuokai – viešąjį tualetą.
Visa tai – už 764 tūkst. eurų iš ES bei 193 tūkst. eurų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų. Išleidus beveik milijoną eurų neatsirado pinigų kanalizacijos vamzdžiams į gyvenamuosius namus nutiesti.
Tad keturiuose Švitrigailos gatvės mediniuose namuose, kuriuose yra dvylika butų, gyvena kelios dešimtys vilniečių, kurie kaip senais laikais vaikšto į lauko tualetą, o prausiasi vandenį pasišildę vonelėse.
Jie neslėpė, kad paskui tą vandenį išpila į Amatų gatvę. O kur daugiau?
Savivaldybei jau ir anksčiau gyventojai ne kartą rašė, apie jų bėdas valdininkai žino, tačiau nieko nežada.
Daug sumoka už išsiurbimą
Švitrigailos gatvėje be patogumų gyvenanti prašiusi pavardės neminėti vilnietė augina kūdikį.
„Jį prausiame pasišildę vandens vonelėje.
O per kiemą net šaltą žiemą eidami į tualetą juokaujame, kad gal dėl to sveikesni esame“, – šypsojosi moteris.
Kieme yra du tualetai – abiejų durys užrakintos. „Jeigu būtų atviros, negalėtum įžengti“, – paaiškino Juzefas Počiobko ir pridūrė, kad fekalijų išsiurbimas per metus trijų namų gyventojams kainuoja ne taip mažai – apie 300 eurų.
J.Počiobko šiame name gyvena 45 metus, o jo žmona čia gimusi ir užaugusi.
„Kad bent nuotekų tinklų įvadus iki namų nutiestų. Butuose tikrai visi prisijungtume“, – žadėjo J.Počiobko ir pažymėjo, kad kitur pasitaiko atvejų, kai gyventojams nereikia tokių patogumų.
Siekia visus iškraustyti?
Kalbinta Švitrigailos gatvės gyventoja net tikino, kad neįrengiant patogumų siekiama gyventojus iš čia iškraustyti.
Juk vieta Naujamiestyje – patraukli.
Kaip ir Šnipiškėse, Švitrigailos gatvės mediniuose namuose ne kartą lankėsi pirkėjai, bet jie milijonų nesiūlė.
„Visų pasiūlymai buvo juokingi – už tiek pinigų net kambario bendrabutyje nenusipirksi.
Manau, kad jeigu būtų pasiūlę protingą kainą, visi šituos namus jau būtų palikę. Įgriso iki gyvo kaulo toks gyvenimas“, – piktinosi pašnekovė.
Moteris svarstė, kad, paliekant gyventojus be buitinių nuotekų tinklų, galbūt taip siekiama sumažinti jų nekilnojamojo turto vertę.
Skiria įspėjimus, o paskui ir baudas
Pernai gegužės mėnesį įsigaliojo tvarka, numatanti įspėjimus ir baudas gyventojams, kurie vengs prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Iš pradžių būtų skiriamas tik įspėjimas, o pakartotinai prasižengus skiriama nuo 70 iki 100 eurų bauda.
O ką daryti tiems, kuriems prijungti savo būstų prie nuotekų tinklų nėra galimybės?
Europos Sąjunga reikalauja, kad didesnėse nei 2 tūkst. gyventojų gyvenvietėse ne mažiau kaip 98 procentai susidarančių nuotekų turi būti surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis.
Panašu, kad Švitrigailos gatvės būstai dar ilgai bus tarp tų dviejų procentų, neatitinkančių ES direktyvų.
20 000
Po tiek eurų turi sumokėti keturi Švitrigailos gatvės namai, kad jiems būtų įvesta kanalizacija.
