Prestižiniu rajonu tapęs Užupis. Dešine Vilnios pakrante besidriekiančioje Aukštaičių gatvėje verda darbai. Akyse kyla naujų namų rajonas.
Kaire upės pakrante vingiuoja Zarasų gatvė.
Šalia istorinių Bernardinų kapinių tvoros, Zarasų g. 15, jau prieš kelerius metus iškilo traukiantis akį penkiaaukštis. Jame tvyro ramybė.
Didelėmis terasomis ir jau įstiklintais langais į upę žvelgiantis namas – apleistas ir nebylus, nors pagal statytojų pažadus čia nuo 2016 metų pabaigos turėjo gyventi gražius brangius butus įsigiję vilniečiai.
Šiandien jie ir benamiai, ir be pinigų – jų svajones nuplukdė kompanija skambiu pavadinimu „HQ Development“.
Viliojo pirkėjus pažadais
Dar 2016 metais „HQ Development“ pastatė 5 aukštų daugiabutį namą ant Vilnios kranto. Pradėję statyti bendrovės savininkai paskelbė, kad parduodami butai prestižinėje sostinės Senamiesčio vietoje, ir nesunkiai rado pirkėjų.
Nors prieš 4 metus 1 kvadratinio metro kaina neatrodė maža – apie 1450 eurų.
2016 metų ankstų rudenį pirkėjai sudarė su statytojais išankstinę sutartį. Buvo sutarta, kad bendrovė įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 1 d. įrengti ir perduoti naudoti butus su terasomis bei parkavimo vietomis.
Sutartyje numatyta, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo statytojai atliks ir dalinę apdailą. Pastatas naudoti bus atiduotas iki 2016 metų pabaigos.
Viskas skambėjo patraukliai, pirkėjai jokios klastos neįžvelgė. Namo statybos baigtumas iš pradžių buvo nurodytas 55 procentai. Kad statybos darbai vyktų toliau, pirkėjai, pasirašę išankstines pirkimo sutartis, sumokėjo nemažus avansus. Kai kurie – netgi iki 70 procentų suderėtos butų kainos.
Kodėl tokius didelius?
Pirkėjams sutartyje buvo pažymėta, kad sumokėję didesnius avansus jie gaus didesnes nuolaidas.
Investavo daug pinigų
Patikėję ir sumokėję didelius avansus pirkėjai laukė greitos darbų pabaigos, tačiau dalis jų liko benamiai.
72 metų pirkėja Rima Samuolienė pardavė turėtą butą ir visais gautais pinigais sumokėjo avansą.
Dabar garbaus amžiaus moteris glaudžiasi pas dukrą, nes nebeturi nei buto, nei pinigų.
Pirkėjas Geistys Mickus sumokėjo avansą už butą pirmame aukšte, kuris buvo paskirtas invalidumą turinčiai senyvai motinai, kuri iš buto be lifto trečiame aukšte negali išeiti į lauką.
Moteris taip ir liko įkalinta senajame bute, o sūnus – be šeimos pinigų.
Pirkėjas Modestas Pavydis daug metų dirbo Anglijoje po 12 valandų per parą, susitaupė pinigų, grįžo į Lietuvą ir visus juos investavo į būsimą svajonių būstą. Uždirbtų pinigų neliko. Liko vieno kambario nuomojamas butas bendrabutyje.
Negana to, kai kurie pirkėjai, pasiėmę paskolas, papildomai investavo į savo būsimus butus. Architektė Gabrielė Lašaitė atliko savo buto interjero ir dizaino darbus, sumontavo naujas pertvaras, pertvarkė sanitarinius mazgus, elektros instaliaciją.
Savų butų gerinimo darbų už savas lėšas ėmėsi ir kiti pirkėjai. Su „HQ Development“ sutartis sudarė ir įvairias pinigų sumas sumokėjo dvylikos butų savininkai.
Iš viso – 303 tūkst. 332 eurus. Name yra 26 butai.
Teko perdaryti projektą
Už pirkėjų sumokėtus avansus buvo statomos laiptinės, atlikti elektros, santechnikos darbai, išvedžiotos dujos, butuose įrengtas grindinis šildymas. Namo baigtumas siekė jau iki 80 procentų.
Tačiau kai atėjo laikas pasirašyti pagrindines pirkimo sutartis, darbai sustojo.
Tuo metu buvo sustabdytas ir turimas namo statybos leidimas. Užupio bendruomenė apskundė bendrovę dėl neplanuoto penkto aukšto.
Atsakomybės už 2015 metais išduotą leidimą savivaldybės valdininkai neprisiėmė.
Perdarius projektą, aukštas nebuvo nugriautas, 2018 metų liepą leidimas vėl išduotas.
Tačiau per tą laiką pasikeitė ir butų kainos – dukart pabrango kvadratinis metras.
Įtariama, kad statytojai sugalvojo planą, kaip tuo galimai pasinaudoti ir iš naujo perparduoti butus, pasisavinant jau sumokėtus pirkėjų pinigus.
Ilgai vedžiojo už nosies
Namas buvo įkeistas Šiaulių bankui už 1,3 mln. eurų, o bankas suteikė kreditą namo statybai užbaigti.
2018 metų sausio 19 dieną Vilniaus apygardos teismas iškėlė „HQ Development“ restruktūrizavimo bylą ir patvirtino statybų planą.
Bendrovė įsipareigojo toliau tęsti ūkinę-komercinę veiklą ir vykdyti pagal sutartį įsipareigojimus pirkėjams.
Tačiau jokie statybos darbai taip ir nebebuvo pradėti, namą paliko statybininkai.
Nebaigtos laiptinės, vandentiekis neprijungtas prie magistralinių tinklų, nebuvo atliekama dalinė butų apdaila.
Sunerimusius pirkėjus, kurie jau prieš dvejus metus turėjo įsikelti į butus, bendrovės savininkai toliau apgaudinėjo, kad neva tuoj atsiras kažkoks investuotojas ir statybos bus užbaigtos.
Bet, kaip netrukus paaiškėjo, tai buvo tik akių dūmimas siekiant vilkinti laiką ir pasirengti bendrovės „HQ Development“ bankrotui.
Iš bankroto pasipelnė
Koks tas namo statytojų planas? Siekiant atsikratyti pirkėjais, skelbiamas bendrovės bankrotas, nutraukiamos sutartys su pirkėjais. Pagrindinis kreditorius yra Šiaulių bankas.
„HQ Development“ verslo plano esmė – pasinaudojant bankroto procesu per trečiąjį asmenį – Šiaulių banką pigiai perimti pastatą, užbaigti jo statybą ir, atsikračius senųjų pirkėjų, parduoti darsyk butus kitiems pirkėjams, bet kone už dvigubai didesnę kainą.
Teismo sprendimas nustebino
Apgauti, savo pinigų ir butų netekę pirkėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniais.
Žmonės reikalavo pripažinti jų teises į butus, už kuriuos jau buvo sumokėję pusę kainos, įsipareigodami sumokėti likusias sumas ir atgauti butus. Atrodė, viskas logiška.
Juolab šioje situacijoje jau yra apgautiems pirkėjams suformuota palanki Aukščiausiojo teismo praktika.
Tačiau teismo sprendimas buvo šokiruojantis – jis pirkėjų ieškinius atmetė. Žmonėms sumokėtos sumos nebuvo priteistos.
„Motyvas sunkiai paaiškinamas. Esą už savo būsimus butus pirkėjai buvo sumokėję ne visą, o tik pusę kainos.
Bet Civiliniame kodekse nurodyta, kad pirkėjas visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą įgyja nepriklausomai nuo to, ar būna sumokėjęs pusę, ar visą kainą. Tokiu atveju kiekvieno buto nuosavybės teisės klausimas turi būti nustatomas kiekvienam pirkėjui atskirai, atsižvelgiant į sumokėtos kainos dydį“, – teismo sprendimą pakomentavo dalies pirkėjų interesams atstovaujanti advokatė Agata Staševskaja.
Maža to, tas pats teismas vis dėlto padarė išimtį dviejų butų savininkams. Nors jie buvo sumokėję tik apie 11 procentų butų kainos, jų ieškinys buvo patenkintas. Kodėl?
Viskas paprasta. Pasirodo, tų butų pirkėjai yra įmonė „Abadona“, kuri perėmė kreditoriaus teises iš „HQ Development“ vieno akcininko.
Kitaip tariant, namą stačiusi bendrovė, apgavusi savo pirkėjus, dar ir atgavo jai pačiai priklausiusius butus. Teismas patenkino tik žmones apgavusios bendrovės ieškinį.
Sukčiams palankūs įstatymai
„Teismas rėmėsi ir tuo, kad šiuo metu namo baigtumas yra tik 55 procentai, kaip ir buvo žmonėms įmokėjus pinigus.
Todėl esą negalima teigti, kad bendrovė ir toliau statė butus už pirkėjų sumokėtus avansus.
Tačiau tikrovė yra kitokia. Kai bendrovei „HQ Development“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla tame pačiame Apygardos teisme 2017 metais, dokumentuose juodu ant balto parašyta: „Šiuo metu daugiabučio namo Zarasų g. 15 faktinis užbaigtumas siekia 80 procentų.“
Tačiau teismas to nepamatė. Akivaizdu, kad namas buvo statomas už pirkėjų pinigus, kurie iš jų tiesiog pasisavinti.
Kai apgavikams tokie palankūs teismų sprendimai, apgautų žmonių Lietuvoje tik daugės.
Nes statybų bendrovės, mulkinančios pirkėjus ir atimančios jų pinigus, jaučiasi nebaudžiamos“, – sakė advokatė A.Staševskaja.
Apgauti žmonės Vilniaus apygardos teismo nutartį apskundė aukštesnei instancijai.
Kasmet apžiūri nebaigtą pastatą
Sostinės savivaldybė teigė, kad jų specialistai kasmet apžiūri nebaigtą statyti pastatą Zarasų g. 15 ir kitus pastatus, mat rengia sąrašą patalpų ir statinių, kuriems bus taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
„Pastatas Zarasų g. 15 iki šiol nebaigtas statyti (baigtumas 55 proc.), tačiau pavojaus nekelia, nėra naudojamas.
Statinius leidžiama naudoti ir prižiūrėti tik visiškai užbaigus pastato statybas, įregistravus 100 proc. baigtumą.
Apleistų pastatų (išskyrus nebaigtą statybą) sostinėje yra apie 80, savininkai nuolat įpareigojami juos tvarkyti. Jei netvarko, tuomet taikomos administracinio poveikio priemonės, taip pat negyvenamųjų pastatų savininkams taikomas didesnis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas“, – teigiama savivaldybės komentare.
„HQ Development“ bendraturčiai su žurnaliste nebendravo ir komentaro nepateikė.
