Vilnietis Algimantas, kuris dėl strėlinio krano Rygos gatvėje nuo praėjusios savaitės beldžiasi į įvairių įstaigų duris, sulaukė prašymo nufotografuoti informacinį stendą prie statybvietės.
Valdininkams jis ne tik turėjo nusiųsti pavojingai atrodančio krano nuotraukas, bet ir suteikti visą kitą informaciją. Patys tikrintojai nė neketino atvažiuoti į statybvietę.
„Statybų darbai ir toliau vyksta, kelias tonas sveriantis krano atsvaras kabo tiesiai virš gatvės. Tikrai nenuteikia maloniai. Be to, argi tai tikrai nepavojinga?“ – stebėjosi Algimantas.
Kraną teko ištiesinti
Algimantas Rygos gatve važiuoja kelis kartus per dieną. Dėl daugiabučio statybų ir susiaurėjusio kelio dar praėjusią savaitę vairuotojai patirdavo didelių nepatogumų. Rytais ir vakarais gatvėje nusidriekdavo iki 2 kilometrų ilgio automobilių eilės.
Tiesa, šią savaitę eilių jau nebuvo. Tačiau darbai ir toliau vyko, nors net statybos objekto techninės priežiūros vadovas Arūnas Norkevičius pripažino, kad kranas prieš kurį laiką buvo pasviręs.
Tačiau statybininkai susitvarkė ir dirbti kliūčių nebeliko.
Specialistas tikino, kad į gatvę išsikišęs krano atsvaras – visiškai normalus dalykas.
Transporto eismo nestabdė
Algimantas prisiminė ankstesnius laikus, kai visi kranai turėdavo išsitekti staybviečių teritorijose.
A.Norkevičius pritarė, kad tokie reikalavimai buvo sovietiniais laikais – krano strėlė negalėjo išsikišti iš statybvietės.
„Dabar kitokie reikalavimai. Statybinės medžiagos dažnai iškraunamos iš sunkvežimių, stovinčių gatvėse. Ir dar vienas skirtumas – sovietiniais laikais gyvenamąjį namą statydavo ketverius metus, o dabar – per metus“, – vardijo techninės priežiūros vadovas.
Paklaustas, ar kranas Rygos gatvėje tikrai atitinka visus reikalavimus, A.Norkevičius atsakė: „Manau, kad taip. Visose statybvietėse kranai dabar išsikiša iš teritorijų.“
A.Norkevičius tvirtino, kad statybų metu uždrausti transporto eismą Rygos gatve būtų prastas sumanymas.
Anot jo, vilniečiai net nepastebėjo, kai naudojantis betranšėjėmis technologijomis po šia gatve 11 metrų gylyje buvo nutiestas metro skersmens lietaus kanalizacijos vamzdis.
Skaičiuoja ir braižo schemas
Valstybinės darbo inspekcijos patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė aiškino, kad teisės aktai nereglamentuoja, kiek krano strėlė ar strėlinio krano atsvaras gali išsikišti virš gatvės.
„Kiekviena statybvietė yra skirtinga, todėl tam tikslui statybos darbų technologijos projekte yra atliekami kėlimo kranų parinkimo skaičiavimai, braižomos schemos, kuriose pažymimos kėlimo kranų pastatymo vietos ir judėjimo ribos, didžiausias strėlės siekis ir kablio pakėlimo aukštis, numatomas kranų darbo zonų ženklinimas, atliekamas pavojingų zonų nustatymas ir jų plotų skaičiavimai“, – dėstė patarėja.
Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai kontroliuoja, ar saugiai vyksta darbai naudojant kėlimo kranus.
Ketino įkurti turgavietę
Rygos gatvėje statybvietė – viena seniausių Vilniuje.
Dar sovietiniais laikais toje vietoje ketinta įrengti kolūkiečių turgų.
Vėliau toje vietoje gyvenamąjį pastatą mėgino statyti įmonė, bet bankrutavo. Taip pat žlugo dar vienas bandymas atgaivinti statybas.
Dabar daugiabučio Rygos gatvėje užsakovė yra bendrovė „Anreka“, o statybų generalinė rangovė – įmonė „Romantalis“.
Prieš nelaimę dar suspėjo persižegnoti
Statybvietėse virstantys kranai – nedažnas atvejis, bet tokių būna. Vienas toks sostinėje buvo užfiksuotas 2003 metų rugsėjį Liepyno gatvėje.
Apie trisdešimt metrų aukščio bokštinis bendrovės „Vilniaus kranai“ kranas nuvirto į dviejų medinių namų kiemą, kuriame buvo žmonių.
Kranui nuvirtus kranininkas Vytautas Jurkus liko žemyn galva kaboti kabinoje maždaug penkių metrų aukštyje. Krano strėlė įsirėmė į žemę – tai išgelbėjo kranininką. Kabina nesitrenkė į žemę.
Bet ištraukti kranininką ugniagesiams gelbėtojams pavyko tik daugiau nei po valandos. Išdaužę kabinos stiklą ir įlindę į vidų gelbėtojai įsitikino, kad tai – nepaprasta.
Į kabiną ugniagesių kopėčiomis pakilo ir greitosios pagalbos medikai.
Jie sužalotam kranininkui sušvirkštė nuskausminamųjų. V.Jurkus dar paprašė atsigerti.
„Kai pajutau, kad kranas pradėjo svirti, persižegnojau, rankomis įsikabinau į kabiną ir užsimerkiau. Po to prisimenu, kaip mane žadino bendradarbis. Netrukus supratau, kas įvyko“, – vėliau prisiminė V.Jurkus.
Jis prisipažino, kad jei nebūtų užsimerkęs kranui pradėjus virsti, būtų išprotėjęs.
Prieš kranui nuvirstant V.Jurkui į galvą šovė dar viena mintis – laipteliais pamėginti nusileisti žemyn. Tačiau tam reikia maždaug minutės. Iš virstančio krano V.Jurkus nebūtų spėjęs pabėgti.
