Prie vienos Romainių gyvenamajame rajone esančios sodybos pro šalį keliaujantys žmonės dažnai sustoja. Kruopščiai prižiūrėto sklypo su namu nesupa jokia tvora, todėl matyti visos jame sukurtos grožybės.
Privataus namo gyventojai augina nemažai dekoratyvinių augalų, iš didžiulių akmenų ir spygliuočių yra susikūrę alpinariumą. Taip pat kieme stovi iš medžio sukurti gandrai, iš metalo ir akmens sukonstruoti medžiai, kiemo puošmenomis tapo seni žemės ūkio padargai.
Namą puošia ir dvi medinės skulptūros, vaizduojančios lietuvius karžygius.
Mokytis dailės nepavyko
„Tai – mano sūnaus Raimundo Šimansko darbai“, – sakė Romainių gyventoja Bronė Šimanskienė.
Moteris pasakojo, kad gimė ir augo šioje sodyboje.
„Norėjau būti dailininkė, bet sunkiai susirgo mama. Ją reikėjo slaugyti. Vėliau tapau bibliotekininke, dirbau čia pat, Romainiuose.
Bet skulptoriumi tapo mano sūnus“, – sūnaus pasirinkimu džiaugėsi B.Šimanskienė.
Sūnus tapo skulptoriumi
Moteris prisiminė, kad sūnus buvo gabus dailei, todėl įstojo į tuometį S.Žuko taikomosios dailės technikumą (dabar – Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultetas) ir tapo skulptoriumi.
„Baigęs studijas sūnus dirbo dailės mokytoju, bet laisvalaikiu kūrė iš medžio. Sodyboje jis perstatė namą, jį ir kiemą papuošė savo sukurtais mediniais ir akmeniniais kūriniais.
Kieme taip pat pastatė senus mūsų pačių ūkio padargus – rankinę mašiną šiaudams smulkinti, arklą, medinius lovius. Atrodo, tai seni nereikalingi daiktai, bet jis juos sugebėjo paversti kiemo puošmenomis“, – džiaugėsi moteris.
Planavo dar kažką išdrožti
Įdomiausia istorija susijusi su R.Šimansko iš medžio išskaptuotais karžygiais. Jie tarsi remia stogelį, kuris dengia namo terasą.
„Sūnus sukūrė šiuos karžygius, kad jie saugotų namą. Bet kartą, kai namie nieko nebuvo, kažkas juos pavogė“, – prisiminė Romainių gyventoja.
Sunku įsivaizduoti, kam galėjo prireikti beveik dviejų metrų aukščio skulptūrų ir kas jas pajėgė iš kiemo nugvelbti, bet jų kūrėjas neprarado vilties skulptūras surasti.
„Kreipėmės į policiją. Raimundas prašė ir draugų pagalbos, ir pats važinėjo bei vaikščiojo po apylinkes ieškodamas karžygių. Neįtikėtina, bet netoli Lampėdžio ežero žolyne numestas skulptūras pats ir užtiko“, – pasakojo B.Šimanskienė.
Gaila, bet pernai pavasarį 59 metų R.Šimanskas staiga mirė – neatlaikė širdis. Kieme tebeguli storo ąžuolo kamienas, iš kurio vyras planavo dar kažką išskaptuoti.
B.Šimanskienė sakė, kad dabar namo kieme esančios grožybės jai yra tarsi šviesus priminimas apie sūnų.
Moteris patenkinta, kad praeiviai taip pat pastebi sodybą, ja pasigroži.
