Dalis namelių savininkų suskubo šiuos įteisinti, tačiau sudvejota, ar po tokio įteisinimo neseks prabangių vilų statyba. Jie siūlo griauti tik neregistruotus namelius.
Vyriausybės posėdyje siūlymą pristatęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad namelius visuomenės poreikiams norima perimti, jog būtų sutvarkyta pajūrio teritorija – įrengtas parkas. Aplinkos ministerija tuo pasirūpinti turėtų iki 2023-ųjų pabaigos. Visgi neabejojama, jog tokius norus gali tekti ginti teismuose, bylinėjantis su namelių savininkais.
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis tvirtino, kad šis Šventosios namelių klausimas „stumdomas“ jau ne vienerius metus, tačiau dabar į jį siūlė pasižiūrėti rimčiau. Neginčijama, jog valstybė namelius gali perimti savo poreikiams. Didesnė problema, kad dalis jų įregistruoti, į juos papildomai investuota.
Zonoje, kurioje stovi Šventosios atributu tapę nameliai, priklauso žmonėms, tačiau žemė – valstybei, taigi, šį ginčą ir norima spręsti. Susigrąžinti teritoriją, anot aplinkos ministro, tinkamas laikas, nes ateityje namukų vietoje gali iškilti prabangių vilų.
„Mes turime pavyzdžių, kuomet vietoje dušų ar tualetų atsiranda statinių, visuomenėje keliančių didelį pasipiktinimą. Tos spragos įstatymuose sudaro prielaidas tokiems, atrodo, neįmanomiems statiniams virsti gyvenamaisiais namais“, – teigė ministras.
Pasitarime dalyvavusi sveikatos centro „Energetiko“ direktorė Gintautė Matulevičiūtė, apie planus griauti namelius teigė sužinojusi iš žurnalisto. Jai neramu dėl to, kad įmonei priklausantys 146 nameliai beveik visi įregistruoti Registrų centre, nors priklauso į Aplinkos ministerijos akiratį patekusiai Baltijos pajūrio juostai ir valstybės miškų zonai. Nameliai nejudinami stovi keliasdešimt metų, statyti pagal tuo metu galiojusius reikalavimus, yra naudojami, prižiūrimi.
Bendrovės direktorė prašė koreguoti planus, sprendimus priimti tik dėl neregistruotų namelių. „Tikrai nesutiktume su sprendimu nukelti tuos namelius“, – teigė ji.
Nerimą, anot G.Matulevičiūtei, kelia ir tai, kas bus projektuojama namelių vietoje, juolab kad savivaldybė iki šiol nepasidalijo ateities planais. Be abejo, sunerimę ir darbuotojai, mat nėra tikri dėl savo darbo vietų ateityje.
Aplinkos ministerijos duomenimis, nekilnojamojo turto registre įregistruoti 163 poilsio nameliai ir vasarnamiai, esantys Baltijos pajūrio juostoje, ir 97 pastatai valstybinės reikšmės miško plotuose, nesančiuose Baltijos pajūrio juostoje. 20 neregistruotų poilsio namelių savininkai apskritai nežinomi.
Aplinkos ministerija skaičiuoja, jog teisiškai registruotų pastatų vidutinės rinkos vertės svyruoja nuo 4030 iki 12,2 tūkst. eurų.
Bendra visų pastatų rinkos vertė siekia apie 1 mln. 739 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad iš privačių savininkų perimdama namelius valstybė turėtų sumokėti apie 2 mln. eurų siekiančias kompensacijas.
Vyriausybės pasitarime nuspręsta tęsti diskusijas, konkrečių sprendimų priimta nebuvo.
