Šis projektas viešojoje erdvėje narstytas paaiškėjus, jog butai skelbimų portale pardavinėti antstate, penktajame aukšte, dar nė nepritarus jo projektiniams pasiūlymams. Informaciją apie galimą vilniečių klaidinimą paskelbė sostinės meras Remigijus Šimašius.
Tuomet įvardytas ir kitas įtarimų sukėlęs projektas Lvovo gatvėje, Šnipiškėse.
O istorija tokia, jog Lvovo g. 97 statomame daugiabutyje pradėti pardavinėti butai septintajame pastato aukšte, nors Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą statyti 1–6 aukštų gyvenamąjį pastatą.
Patikrinus informaciją paaiškėjo, kad pirkėjams siūlomas ne tik nesamas aukštas. Parduodamos patalpos neatitinka statybos leidime nustatytų patalpų charakteristikų.
Vilniaus miesto savivaldybė tvirtino jokia forma nepritarusi minėtame portale pateiktiems pakeitimams, dėl galimų pokyčių bus apsispręsta detaliojo plano koregavimo metu.
Po savivaldybės atstovų kreipimosi į statytoją su prašymu pateikti informaciją ir paaiškinti portale pateiktos medžiagos pagrįstumą, informacija portale buvo pakeista taip, kad neprieštarautų išduotam statybos leidimui, tačiau vėliau, pasiteiravus telefonu, galimybė įsigyti būstą 7 aukšte buvo siūloma ir toliau.
Projekto vystytojai tuomet gynėsi, jog butai derinamame aukšte reklamuojami ar parduodami nebuvo. Ieškant buto tinklapyje matyti septintojo aukšto planai buvo pašalinti ir klaida ištaisyta. Visgi statytojai noro, jog leidimas papildomam aukštui būtų išduotas, neslėpė.
„Žinau, ką tokiais atvejais, kaip mano minėti, suokia pardavėjai: žodžiu jau suderinta, būtinai bus patvirtinta. Tiesa tokia, kad nei raštu, nei žodžiu niekas nederinta ir nesuderinta.
Dėl šių vystytojų potencialių pirkėjų klaidinimo kreipiausi į VVTAT. Ir, be abejo, šių projektų derinimui pavedžiau išsitraukti galingesnį padidinamąjį stiklą, skirti visą reikalingą laiką, kad miestiečiai nebūtų maustomi“, – tuomet komentavo Vilniaus meras R.Šimašius.
Vilniaus miesto savivaldybė priminė ir į jų akiratį patekusio projekto Lapių g. priešistorę. Pasirodo, jog savivaldybė buvo pritarusi administracinės paskirties pastato su gyvenamosiomis patalpomis Žvėryne, Lapių g. 3, projektiniams pasiūlymams, tik tuomet projekte buvo numatytas 4 aukštų pastatas su rūsiu.
Jau prasidėjus statyboms, bendrovės „Ikeira“ užsakymu, architektų studija „JP Architektūra“ parengė naujus projektinius pasiūlymus, kuriais ketinta įteisinti antstatą – penktąjį aukštą. Tas penktasis aukštas ir tapo diskusijų objektu socialiniame tinkle – Žvėryno gyventojai jį pavadino pavyzdiniu spjūviu į veidą. Kad jam dar nepritarė, po viešo naujų projektinių pasiūlymų pristatymo vasario 11-ąją, rašė ir Vilniaus savivaldybės darbuotojai.
Skelbimą apie anstate parduodamus butus paskelbusi gentūra „Capital Experts“ socialiniame tinkle išsyk suskubo atsiprašyti, kad paskelbė klaidinančias vizualizacijas – pasiaiškino žmogiškąja klaida. Ši žmogiškoji klaida, panašu, ir buvo pagrindinė problema.
Tai buvo galimų pirkėjų klaidinimas, tačiau ne mirtina nuodėmė
Vilniaus vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio komentaras:
„Savivaldybė savo veiklą grindžia įstatymais ir taisyklėmis, to reikalauja ir iš kitų miesto dalyvių. Prieš kurį laiką gyvenamojo būsto Žvėryne (Lapių g. 3) vystytojas pardavinėjo butus, kuriems statybų leidimo neturėjo. Ir nors derinimo procedūros jau buvo pradėtos, tačiau savivaldybė aiškiai ir viešai konstatavo – tai yra galimų pirkėjų klaidinimas.
Tačiau po to šis vystytojas, vadovaudamasis visais teisės aktais, kreipėsi į savivaldybę dėl anstato įteisinimo, atliko visas viešinimo procedūras, po paskutinio iš viešų svarstymų pastabų nebegauta, todėl savivaldybė, įvertinusi, kad šis antstatas atitinka miesto aukštingumą toje zonoje, suteikė jam leidimą.
Projektas buvo išsamiai patikrintas visais pjūviais. Antstatas pagal Lietuvos teisės aktus nėra laikomas aukštu ir į aukštų skaičių neskaičiuojamas. Net ir vertinant pagal gyvenamajam pastatui būtinus reikalavimus, užstatymo intensyvumas ir kiti rodikliai atitinka detaliojo plano reglamentus ir kontekstą, numatytas pakankamas aikštynų ir želdynų plotas, automobilių stovėjimo vietų skaičius atitinka normas.
Projektiniai pasiūlymai atitinka urbanistinį kontekstą – aplinkui 4–5 aukštų pastatai, dauguma su analogiškais antstatais. Vertinome tai ypač detaliai.
Kvartalai tarp Narbuto ir Sėlių gatvių jau sovietmečiu pradėti užstatyti penkiaaukščiais gyvenamaisiais namais, pradėtas formuoti perimetrinis miesto centrinei daliai būdingas užstatymas. Tai logiška, nes Narbuto gatvė – reikšminga miesto transporto arterija, abipus kurią formuojasi miesto centro dešiniajame Neries krante tąsa vakarų kryptimi. Šie kvartalai iš esmės skiriasi nuo centrinės Žvėryno dalies, kur saugomas trapus sodybinių namų ir miesto vilų urbanistinis audinys.
Vystytojai antstate esančias patalpas pradėjo pardavinėti jau po projekto viešo pristatymo, nesulaukę galutinės savivaldybės išvados. Tai buvo galimų pirkėjų klaidinimas, tačiau ne mirtina nuodėmė, dėl kurios miestas turėtų atmesti šį projektą.
Projektas net keletą kartų aptartas su visuomene. Mano nuomone, viešinimo procedūra buvo korektiška, ir bendruomenė turėjo visas galimybes ne socialiniuose tinkluose, o realiai teisės aktų nustatyta tvarka išsakyti santykį su numatytu projektu. Visuomenės reakcija į pateiktus projektinius siūlymus nebuvo nedraugiška.
Tad vertinant bendrai – pastatas dera prie aplinkos, atitinka konteksto parametrus ir visuomenei buvo sudarytos formalios ir neformalios galimybės gauti informaciją apie siūlomus pakeitimus ir pateikti pastabas bei pasiūlymus. Todėl šiam projektui savivaldybė pritarė. Nes manome, kad gerai ir kontekstualu.
Antrasis Lvovo gatvės atvejis mums pasirodė žymiai pavojingesnis, nes to, ką jie pardavinėjo, tiesiog neleido galiojančio detaliojo plano sprendiniai. Savivaldybė, gavusi koreguojamo detaliojo plano sprendinius, griežtai vertins, ar jie nepažeidžia tiek urbanistinio konteksto, tiek ir aplinkinių bendruomenių interesų. Statytojas informuotas, kad pastato aukštinimui iki 7 aukštų, kas buvo bandoma siūlyti pirkėjams, pritarta nebus.“
