Totorių gatvėje vienas greta kito valstybinėje žemėje daug metų stovi du gyvenamieji namai.
Vieno iš jų – daugiabučio – bendrijos pirmininkas, praeityje žinomos audinių gamybos įmonės „Drobė“ vadovas Vytenis Gubavičius, kaltina kaimyninio nuosavo namo savininkę Teresę Butkevičienę ir jos sūnus Stasį bei Vilhelmą Butkevičius, esą jie trukdo atlikti daugiabučio atnaujinimo darbus.
87 metų T.Butkevičienės sūnūs įsitikinę, kad kaimyninio namo bendrijos pirmininkas elgiasi savanaudiškai, dėl daugiabučio atnaujinimo darbų jie patirs labai daug nepatogumų bei žalos.
Todėl vyrai neleidžia statybininkams pradėti šiltinti vienos gretimo namo sienos.
Teisininkai svarstė, kad galbūt mažiau problemų kiltų, jei aplink šiuos namus būtų suformuoti žemės sklypai.
Tikėjosi gerai sutarti
V.Butkevičius pasakojo, kad medinis jo tėvų namas buvo pastatytas dar 1902 metais. 1932-aisiais valdos savininkas dalį žemės sklypo pardavė ir visai greta medinuko iškilo mūrinis 4 aukštų daugiabutis.
Butkevičių šeima name įsikūrė 1957 metais ir daug metų bičiuliavosi su greta daugiabutyje gyvenusiais žmonėmis.
„Apie 1995 metus 3 butus daugiabutyje paveldėjo V.Gubavičius su savo šeimos nariais. Iš viso tame name yra 5 butai. Jis tapo daugiabučio bendrijos pirmininku. Nors pats name negyvena, kartais atvyksta, su juo pasikalbėdavome“, – pasakojo S.Butkevičius, drauge su motina gyvenantis gretimame, Totorių gatvės 20-ajame, name.
2009 metais vyrai suremontavo motinos sklypą juosiančią tvorą. Taip pat tarp namų įrengė lietaus vandens nuotekų lataką. Juo nuo šlaito, esančio už namų, ir kitų pastatų į Totorių gatvės požemines komunikacijas nuteka lietaus vanduo.
„Lataką išbetonavome, įrengėme naują vamzdyną ir pravalą. Tada atėjęs V.Gubavičius apžiūrėjo darbus, juos pagyrė“, – prisiminė V.Butkevičius.
Apgynė pradėtą griauti tvorą
Pasak brolių, 2015 metais V.Gubavičiaus pastangomis buvo apšiltinta šiaurinė daugiabučio siena, kuri yra visai greta jų medinio namo.
„Tada jis mūsų prašė leidimo atlikti darbus. Sakė, kad jei leisime pastorinti sieną 10 centimetrų, kai mums reikės atnaujinti savo namą, taip pat neprieštaraus. Jokio dokumento tada nepasirašėme, nes manėme, kad su veikliu kaimynu sutarsime ir toliau“, – pasakojo V.Butkevičius. Pasak brolių, 2019 metais V.Gubavičius sumanė atnaujinti visą daugiabutį.
V.Butkevičius prisiminė, kad vieną 2019 metų rugpjūčio dieną sulaukė telefono skambučio.
„Kažkoks vyras, pristatęs darbų vadovu pranešė, kad prie mūsų namo jau yra atvykę statybininkai ir jie rengiasi nugriauti T.Butkevičienės valdos tvorą, kad galėtų pastatyti pastolius ir pradėtų šiltinti daugiabučio sieną“, – pasakojo V.Butkevičius.
Metę darbus broliai atlėkė prie namo ir tvoros griauti neleido.
„Mums buvo bandoma aiškinti, kad tvora nelegali, bet ji yra legali ir įregistruota Registrų centre“, – tikino S.Butkevičius.
Neįsiteks jokia technika
Po šio įvykio S. ir V.Butkevičiai pradėjo domėtis, kaip kaimynas V.Gubavičius ketina atnaujinti namą ir šiaurinę jo sieną.
„Sužinojome, kad prieš kelerius metus jau apšiltintą daugiabučio sieną planuojama dar kartą šiltinti ir ji pastorės dar 25 centimetrais. Supratome, kad jei tai bus padaryta, dėl pastorėjusios sienos vanduo, tekantis lataku, nebepateks į pravalą, bet tekės į mūsų kiemą“, – aiškino S.Butkevičius.
Taip pat pastorinus daugiabučio sieną nebeatsidarys medinio namo langas, atgręžtas į daugiabutį. Tarp namų liks labai siauras, vos 20 centimetrų tarpas, tad prireikus remontuoti lataką ar patį medinuką jokia technika ten netilps. Šiuo tarpu gyventojai net galės patekti į savo kiemą.
„Mūsų motina sena, jai sunku eiti į kiemą aplink namą, mes taip pat negalėsime prieiti prie lauke įrengtų skaitiklių“, – svarstė V.Butkevičius.
Vyrai prie savo namo sienos priklijavo atraižą apšiltinančios medžiagos, kad akivaizdžiai matytųsi, kaip atrodys, jei ir kaimyninis namas bus apšiltintas taip, kaip numatyta projekte.
Į kompromisus nesileido
V. ir S.Butkevičiai įsitikinę, kad V.Gubavičius rūpinasi tik savo namo gerove, šiltindamas sieną, esančią prie pat jų namo, sukelia daug nepatogumų medinuko gyventojams.
Broliai pasakojo, kad kaimynui siūlė naudoti kitokį namo šiltinimo būdą – darbus atlikti pastato viduje ar rinktis plonesnes medžiagas. Pasak V.Butkevičiaus, V.Gubavičius į kalbas nesileidžia, sako, kad tai jam per brangiai kainuos.
„Mes neprieštaraujame, kad kaimynas namą atnaujintų. Tiesiog manome, kad jis savavaliauja, siekia pastorinti sieną kiek užsigeidžia, o mūsų teisių nepaiso. Todėl šiltinti pastato dalies ir neleidžiame“, – kalbėjo V.Butkevičius.
2019 metų rudenį V.Gubavičius kreipėsi į teismą ir prašė uždrausti T.Butkevičienei ir jos sūnums trukdyti daugiabučio gyvenamojo namo šiaurinės sienos atnaujinimo darbams. Procesas prasidėjo Kauno apylinkės teisme, dabar jau persikėlė į Kauno apygardos teismą.
Artimiausias teismo posėdis vyks vasario pabaigoje. Jo metu situacija bus apžiūrima vietoje.
Gavo leidimą naudotis žeme
V.Gubavičius teigė, kad nori tik atnaujinti namą, bet prieiti prie vienos jo sienos neleidžia Butkevičių šeima.
Jis aiškino, kad tiek Totorių 18-asis, tiek 20-asis namai stovi valstybinėje žemėje. Sklypai aplink juos nesuformuoti.
„2018 metais iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) gavau dokumentą, kuris leidžia laikinai, kol vyks suplanuoti namo atnaujinimo darbai, pasinaudoti valstybine žeme“, – dokumentus rodė vyras.
Kadangi V. ir S.Butkevičiai pastatyti pastolių prie šiaurinės daugiabučio sienos neleido, jis ir kreipėsi į teismą, kad jiems būtų uždrausta trukdyti atlikti darbus.
Projektą pakoregavo
Vyras tikino, kad tol, kol namo atnaujinimo darbai nevyksta, bendrija patiria nuostolių, nes pasamdyti darbininkai dirbti negali. Taip pat bendrija dėl nevykstančių darbų gali prarasti valstybės paramą daugiabučiui atnaujinti.
Jis ketina šiuos nuostolius prisiteisti iš Butkevičių.
Taip pat V.Gubavičius tvirtino, kad ankstesnis daugiabučio atnaujinimo projektas dabar pakoreguotas. Naujame projekte numatyta, kad šiaurinė siena bus šiltinama kur kas plonesniu sluoksniu šiltinamosios medžiagos.
Teisininkas: paprasčiausia būtų susitarti
Karolis Vinčiūnas
Teisininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dėstytojas
„Jei žemės sklypai aplink privačius pastatus yra suformuoti, nustatyta, kiek ir ką kaimynai gali statyti ar kaip atnaujinti savo pastatus, yra lengviau, nors ir tokiais atvejais kyla nemažai ginčų.
Vis dėlto siekiant turėti kuo mažiau problemų pirmiausia reikėtų suformuoti savo žemės sklypus ir juos iš valstybės pirkti arba nuomotis. Dar sudėtingiau, jei namai stovi valstybinėje žemėje. Tada geriausia išeitis kaimynams susitarti geranoriškai, nes teismų procesai užtrunka metus ar pusantrų, darbai tuo metu stovi, patiriama nuostolių ir teisinių išlaidų.
NŽT tokiais atvejais, kai valstybinėje žemėje gyvenantys žmonės nesutaria dėl namų atnaujinimo, rekonstravimo, technikos privažiavimo prie pastatų, arbitrais nebūna, nes tai ne jų kompetencija. Lieka kreiptis į teismą.
Deja, mūsų teismuose nagrinėjamos pačių įvairiausių sričių bylos. Teisėjai negali labai nuodugniai išmanyti visų jų niuansų.
Mano nuomone, reikėtų remtis tarptautine patirtimi. Pavyzdžiui, Kanadoje, kur teisinė sistema yra labai stipri, yra specialūs teismai, nagrinėjantis tik su žemės nuosavybe ir veikla valstybinėje bei privačioje žemėje susijusias bylas. Kadangi tai specializuoti teismai, bylos nagrinėjamos labai sparčiai ir kompetentingai.“
Vieną bylą bendrijos pirmininkui laimėti pavyko
Totorių gatvės 18-asis namas ne pirmą kartą nuskamba dėl jo bendrijos pirmininko ir kaimynų nesutarimų.
Šiame name gyvenusi Gražina Daukšienė 2008 metais iš namo bendrijos pirmininko V.Gubavičiaus išgirdo pasiūlymą suremontuoti jos balkoną, nes po juo yra jo butas.
„Pasiūlė pakeisti balkono grindų plyteles ir žadėjo, kad man tai nieko nekainuos. Aš juo tikėjau ir jokių dokumentų nei pati pasirašiau, nei paprašiau pasirašyti“, – tąsyk teigė moteris.
Tačiau remontui pasibaigus G.Daukšienė sakė gavusi 2743 litų (beveik 800 eurų) sąskaitą. Moteris kvietė savo ekspertą. Jis nustatė, kad darbai atlikti už 800 litų (beveik 230 eurų). Tokią sumą ji būtų sutikusi mokėti, tačiau ne daugiau.
„Kadangi nemokėjau, netrukus gavau kvietimą į teismą. Ieškove byloje buvo V.Gubavičiaus žmona Jolita“, – dėstė G.Daukšienė.
Kaimynai mynė iš pradžių Kauno miesto apylinkės, vėliau apygardos teismų slenksčius. Teismai nustatė, kad V.Gubavičius atlikti remontą name ėmėsi savo rizika, o tame pačiame name esančių kitų patalpų savininkas neprivalo sumokėti išlaidų, dėl kurių nėra davęs sutikimo.
G.Daukšienė prisiminė, kad laimėjusi bylą pajuto dar didesnį kaimynų šaltumą. 2009 metais bendrijos nariai, kurių daugumą sudarė Gubavičių šeimos nariai, esą nutarė taupyti ir atjungė laiptinės radiatorius.
G.Daukšienės kantrybė trūko 2012–2013 metų žiemą, mat dėl nešildomos laiptinės ir jos bute tapo šalta, virtuvėje nuo šalčio ir drėgmės supelijo sienos. G.Daukšienė su vyru peršalo ir ilgai gydėsi.
2013 metų pavasarį G.Daukšienė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą skųsdamasi savo pažeistomis teisėmis. Atsakovais tapo Gubavičių šeima. Į procesą kaip tretieji asmenys buvo įtrauktos ir įvairios valstybinės institucijos.
Senjorė į teismą kreipėsi dar ir dėl to, kad 2005 metais kaimynai užmūrijo iš namo rūsio į uždarą kiemą vedančias duris. Kieme – valstybinė žemė, visi namo gyventojai turi teisę ja naudotis.
Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs G.Daukšienės pretenzijas, jų pagrįstumu suabejojo. Teismas išaiškino, kad radiatoriai laiptinėje buvo atjungti, nes taip nusprendė didžioji namo bendrijos narių dalis.
Taip pat byloje pateikti duomenys, kad G.Daukšienės bute galėjo būti šalta dėl to, jog atskirų namo dalių būklė yra avarinė, o ne dėl atjungtų radiatorių laiptinėje. Dėl užmūrytų durų, vedančių į vidinį namo kiemą, teismas taip pat pristigo patikimų duomenų, nes dokumentų, kada tiksliai buvo užmūrytos durys, nebuvo.
Dėl to teismas G.Daukšienės skundus, kad radiatoriai atjungti neteisėtai ir kad kaimynai privalo išgriauti užmūrytą durų į kiemą angą ir įstatyti naujas duris, atmetė.
