Turto banko Lukiškių projekto kuratorė Inga Urbonaitė-Vadoklienė teigia, kad apklausus institucijas, aiškėja, kad Lukiškių kompleksas galėtų virsti daugiafunkciu centru, kuriame derėtų privataus verslo, kultūros, pramogų, kultūros paveldo aktualizavimo ir turizmo iniciatyvos.
Dar prieš pradėdami galimybių studijos rengimą numanėme, kad lūkesčiai dėl Lukiškių komplekso įveiklinimo bus labai įvairūs. Tai nekeista, įvertinus komplekso apimtį ir jo reikšmę. Faktiniais duomenimis grindžiama analizė leis pamatuoti lūkesčių realumą, ar siūlomos vizijos atitinka paveldosaugos, kultūrinius, socioekonominius komplekso iššūkius ir rasti geriausius sprendimus“, – sako I.Urbonaitė-Vadoklienė.
Bendrovės „mmap.“ vadovas, urbanistas Martynas Marozas sako, kad Lukiškių komplekso transformacijos ir realizavimo projektas yra itin svarbus ne tik Vilniaus, bet ir visos šalies mastu, o tinkamai išnaudojus šios teritorijos potencialą naujam gyvenimui galima prikelti visą vakarinę sostinės centro dalį nuo Lukiškių aikštės iki Žvėryno.
„Tyrimai rodo, kad kalėjimo kompleksai centrinėse miestų dalyse trukdo aplinkinių teritorijų plėtrai. Dėl to iškeldinus Lukiškių kalėjimą atsiveria naujos galimybės ne tik paties komplekso išnaudojimui miesto gyventojų reikmėms, tai gali turėti įtakos ir platesniems urbanistiniams miesto plėtros procesams. Lukiškių kompleksas neabejotinai yra nacionalinės svarbos objektas, sulaukęs didžiulio visuomenės dėmesio, todėl svarbu dėl tolimesnio komplekso likimo priimti gerai apgalvotus ir pagrįstus, skirtingų visuomenės grupių interesus suderinti leidžiančius sprendimus“, – sako M.Marozas.
Bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris Aurimas Astramskas pažymi, kad realizuoti valstybei priklausantį turtą, kuomet jis yra pačiame savo vertės pike, galimybių pasitaiko retai. Dėl to, Lukiškių komplekso transformacija suteikia unikalią galimybę gauti didžiausią naudą valstybei, privatiems investuotojams ir visuomenei.
„Siekiant maksimaliai išnaudoti Lukiškių komplekso potencialą būtina rasti balansą tarp kultūros vertybių išsaugojimo, miestiečių poreikių ir ekonominio patrauklumo potencialiems investuotojams. Pastarųjų susidomėjimas projektu, be abejo, yra didžiulis, tačiau tik nuo valstybės institucijų priimtų sprendimų priklausys, ar ir kokia apimtimi jie bus linkę į komplekso prikėlimą naujam gyvenimui investuoti“, – sako A. Astramskas.
Bendrovės „Eurointegracijos projektai“ direktorius Simas Lubauskas sako, kad pagrindinis iššūkis atliekant analizę yra objekto kompleksiškumas. Anot eksperto, Lukiškių komplekso atgimimo alternatyvoms įtakos turi itin daug faktorių – objekto dydis, istorinė paskirtis, pastatų bei teritorijos vertybinės charakteristikos ir vieta mieste.
„Šiame etape yra svarbu surinkti kuo daugiau informacijos, atlikti apibendrinimus, identifikuoti apribojimus ir įtraukiant visuomenę diskutuojant apie galimas vystymosi kryptis. Tai sudarys prielaidas efektyviam ir kuo didesnę ekonominę vertę valstybei teikiančiam Lukiškių komplekso panaudojimui ateityje“, – sako S. Lubauskas.
Analizė apims komplekso istorinės raidos analizę, esamos būklės įvertinimą urbanistiniu, aplinkosaugos, architektūriniu, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių, socialiniu ir ekonominiu aspektu, o taip pat ir teritorijai galiojančių teisės aktų ir reglamentų požiūriu.
Analizės rengėjai taip pat turės įvertinti nekilnojamojo turto plėtros potencialą objekte, identifikuoti socialinius poreikius šioje miesto dalyje bei pateikti rekomendacijas dėl galimų urbanistinių ir architektūrinių objekto funkcijų. Analizė bus sudedamoji galimybių studijos dalis, kuri išgrynins realiausius Lukiškių įveiklinimo scenarijus.
Šie scenarijai bus nagrinėjami ir testuojami kūrybinėse dirbtuvėse, bendradarbiaujant atviru kvietimu atrinktiems įvairių sričių profesionalams. Kartu jie išgrynins geriausias Lukiškių komplekso įveiklinimo kryptis, modeliuos projekto įgyvendinimo strategiją. Galimybių studijoje atsispindės institucijų ir visuomenės lūkesčiai dėl Lukiškių kalėjimo įveiklinimo, su kuriais konsultuojamasi viso galimybių studijos rengimo proceso metu.
Lukiškių kalėjimą iškeldinti iš miesto centro buvo svarstoma ne vienerius metus, o praėjusių metų vasarą 2 ha teritorijoje ir komplekse, iš kurių 6 pastatai yra saugomi valstybės, įsikūrusi įkalinimo įstaiga galiausiai buvo iškelta.
Vyriausybės pavedimu Turto bankas atlieka komplekso galimybių studiją, kurią planuoja baigti šių metų balandį. Patį kompleksą šiuo metu patikėjimo teise valdo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos.
