2019 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,2 proc., vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.616 Eur (+19 eurų už kv. m). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,6 proc., 0,4 proc., 1,7 proc. ir 2,2 proc. butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.149 Eur (+6 Eur / kv. m), 1,137 Eur (+5 Eur / kv. m), 742 Eur (+13 Eur / kv. m) ir 727 Eur (+16 Eur / kv. m).
Per metus (2019 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2018 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,9 proc., Kaune – 7 proc., Klaipėdoje – 5,7 proc., Šiauliuose – 11,4 proc. ir Panevėžyje – 13,1 proc.
Anot „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio, didžiausias ir svarbiausias būsto segmentas šalies didmiesčiuose praėjusius metus užbaigė su trenksmu. Praėjusių metų gruodžio mėnesį sparčiai augusios butų pardavimo kainos pagrindiniuose šalies didmiesčiuose lėmė didžiausią teigiamą metinį kainų pokytį nuo pat 2007 metų.
Anksčiau, per pastaruosius 12 metų, didžiausias metinis kainų augimas (gruodžio mėnesį, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu) buvo užfiksuotas 2016 metais, kuomet bendras butų kainų augimas šalies didmiesčiuose siekė 5,5 proc.
2019 metais butų kainos vidutiniškai išaugo 7,2 proc. ir šiuo metu bendras penkių didmiesčių butų kainų lygis yra toks pats kaip 2006 metų pabaigoje ir 2007 metų pradžioje.
2019 metais Lietuvos būsto rinka išgyveno vieną aktyviausių laikotarpių per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, todėl tokie rezultatai nenustebino. Nepaisant vis dar išliekančių nevienodų naujo būsto statybos apimčių skirtinguose šalies regionuose, bendras tiek butų, tiek ir namų rinkos aktyvumo augimas praėjusiais metais buvo stebimas visuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose.
Jeigu Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje gyventojai praėjusiais metais itin aktyviai pirko ne tik senos, bet ir gausiai statomus naujos statybos butus, tai Šiauliuose ir Panevėžyje naujų butų pasirinkimo galimybės pirkėjams buvo itin skurdžios, tad beveik visos investicijos teko senesnės statybos butams. O visuose didmiesčiuose sparčiai augusios butų kainos parodė, kad paklausa būstui išlieka net ir per pastaruosius dešimtmečius nuosekliai gyventojų skaičiumi mažėjančiuose miestuose.
Tačiau žvelgiant į 2020-uosius metus reikėtų nepasiduoti per dideliam optimizmui. Dar aukščiau kilstelėta kainų kartelė bei prognozuojamas lėtesnis pagrindinių šalies ekonominių rodiklių augimas gali persiduoti ir būsto sektoriui.
Žvelgiant iš šios dienos perspektyvų, šiais metais galime tikėtis taip pat didelio bendro aktyvumo būsto rinkoje ir augančių pardavimo kainų, tačiau labai tikėtinas jau lėtesnis augimo tempas.
Tačiau tai, anot R. Reginio, reikėtų vertinti teigiamai, kadangi dar spartesnis pagrindinių būsto rinkos rodiklių augimas ir dar didesni rinkos dalyvių lūkesčiai galėtų sukelti disbalansą būsto rinkoje ir prisidėti prie visos nekilnojamojo turto rinkos perkaitimo.
