Sostinės vyriausiojo architekto skyrius kol kas nėra pritaręs projektui – projektiniai pasiūlymai iš esmės bus vertinami jau po pristatymo visuomenei.
Tačiau jau dabar vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis džiaugiasi pokyčiais Saltoniškėse: „Šios Žvėryno paribio teritorijos konversija buvo suplanuota prieš 15 metų, kai po Antrojo pasaulinio karo čia įsikūrusių pramonės įmonių – pieno kombinato, saldainių fabriko ir kt. – veiklos ėmė nebetikti centrinei miesto daliai. Todėl labai džiugu, kad čia atsiranda miesto centrui būdingos funkcijos: prekyba, biurai, gyvenamosios teritorijos.“
„Tonas“ šios teritorijos plėtrai buvo nubrėžtas kuriant pirmą didelį projektą – prekybos centrą „Panorama“, kai buvo įvardyti preliminarūs galimų pokyčių parametrai: nuo funkcijų iki aukštingumo.
„Tuo metu buvo kalbėta ir apie tai, kad būtų gerai, jei tai nebūtų monofunkcinis rajonas, kad čia būtų visų paskirčių objektų, nors tada buvo sunku tikėtis, kad išsikels visos pramonės įmonės.
Bet štai – turime, mano supratimu, visai neblogai besiformuojantį miestietiško gyvenimo būdo kvartalą, kur vienoje vietoje gali dirbti, gyventi, pramogauti, o šalia puikus viešasis transportas“, – komentavo architektas.
Jis atkreipia dėmesį, kad Saltoniškės šiandien yra miesto urbanistinės ašies dešiniajame Neries krante tąsa.
Ašis prasideda T. Narbuto g. ir Laisvės pr. sankirtoje, tęsiasi Saltoniškėmis, Konstitucijos pr., buvusia Žalgirio stadiono teritorija ir baigiasi ties VRM kultūros ir sporto rūmais.
Šįvakar vyks jau trečias Vilniaus architektūros studijos parengtų projektinių pasiūlymų pristatymas – rajono bendruomenei rodant suinteresuotumą, projekto plėtotojai atsižvelgė į savivaldybės rekomendaciją anksčiau nei privalu pradėti diskusijas su visuomene.
2019 m. vasarį buvo pristatyti daugiabučių rekonstravimo projektinių pasiūlymų sprendiniai, kurių pagrindu planuota rengti detaliojo plano korektūrą (pakeisti paskirtį iš sandėliavimo į gyvenamąją, nustatyti užstatymo pagrindinius rodiklius), 2019 m. birželį pristatyti detaliojo plano sprendiniai.
„Šioje urbanistinėje ašyje dabar vyksta daug plėtros projektų ir ji, akivaizdu, reprezentuos XX a. pabaigos – XXI a. pradžios Vilnių. Čia yra ir aukštybinių pastatų zona prie Konstitucijos prospekto, ir žemesnių pastatų zona Saltoniškėse, greta trapaus Šeškinės ir Karoliniškių šlaitų kraštovaizdžio.
Niekaip negaliu sutikti su viešojoje erdvėje eskaluojama mintimi, kad čia kuriamas naujasis perkūnkiemis – gyventojų koncentracija, viešųjų erdvių bei želdynų artumas, nustatytieji užstatymo rodikliai neturi nieko bendra su tuo urbanistiniu chaosu, kurį paskatino prieš keliolika metų patvirtintas Perkūnkiemio detalusis planas, – sakė M. Pakalnis. – Kita vertus, jis nėra tapatintinas ir su Žvėrynu: nors Saltoniškės yra Žvėryno seniūnija, tai nėra tas pats Žvėrynas pagal užstatymo principus, laikmetį, gatvių struktūrą ir funkciją – ne tas, kuris išlikęs Latvių ar Kęstučio gatvėse.“
Apibrėžti visame Žvėryne pastarąjį dešimtmetį vykstančius sisteminius pokyčius – įvardyti Žvėrynui ir aplinkinėms teritorijoms, tarp jų ir Saltoniškėms, charakteringus užstatymo rodiklius Vilniaus miesto savivaldybė planuoja vos tik bus patvirtintas naujas Bendrasis planas.
„Galvojame, kad turėtume pakeisti Žvėryno detalųjį planą, įvertinę, kiek čia dar reikia atnaujinti infrastruktūrą, kokių dar yra papildomo užstatymo atsiradimo galimybių, kur dar yra konversijos potencialo.
Teritorijų ir pastatų funkcijos keitimas, kaip rodo pasaulinė praktika, yra pats tvariausias miestų plėtros kelias, kuriuo eina visi Vakarų miestai, ir šiuo efektyvesnio jau turimų resursų panaudojimo keliu pasukome mes, užuot švaistę resursus kurdami naujus perkūnkiemius – užtikrinti infrastruktūrą rajonuose, pastatytuose žaliose pievose, yra žymiai brangiau, ir ji ilgą laiką lieka nesutvarkyta“, – sakė architektas.
