Pradėjusi keisti atliekų tvarkymo tvarką, savivaldybė susidūrė su dalies gyventojų pasipriešinimu – vilniečiai nesutinka atsisakyti šachtinės atliekų surinkimo sistemos.
Tokios sistemos turi būti susandarinamos tuose namuose, šalia kurių įrengtos požeminių arba pusiau požeminių konteinerių aikštelės. Kaip numato vienas iš Atliekų tvarkymo taisyklių punktų, tai būtų padaryta praėjus mėnesiui po aikštelės įrengimo.
Bėda – vyresniems žmonėms
Vienas daugiabučių, kurio gyventojams šiukšlių vamzdis žūtbūt reikalingas, – R.Jankausko gatvės 1-asis namas. Jame iškabinti skelbimai apie šaukiamą gyventojų susirinkimą dėl šiukšlių surinkimo.
Šiame name gyvenantis Sergejus įsitikinęs, kad taisyklių pakeitimas – ydingas. Jo žodžiais, dvylikaaukštyje maždaug 60 proc. gyventojų yra vyresnio amžiaus žmonės. Ne visi jų galės išnešti šiukšles į konteinerius, kurių aikštelė įrengta kelių daugiabučių kieme.
Prašyti kaimynų išnešti atliekas – taip pat ne išeitis, nes kai kuriuose aukštuose keli butai yra nuomojami. Senbuviai kartais visai nepažįsta nuomininkų.
„Aš už atliekų šachtą, nors pats galiu išnešti šiukšles. Tai patogu, kam jų atsisakyti?“ – klausė Sergejus.
Jam pritarė ir Jadvyga. Ji sakė, kad gyventojų niekas neklausė – nori jie kieme požeminių konteinerių ar ne. „Įrengė, ir tiek, o dabar ruošiasi šiukšlių vamzdžius naikinti. Juk mokėjome už šiukšlių išvežimą, šachtos valymą“, – piktinosi moteris.
Prašo pareikšti nuomonę
Kitos gyventojos – Ramunės nuomone, atliekų šachta visiškai nereikalinga: „Prie butų durų toks vamzdis – tai antisanitarinės sąlygos, nors valytoja mūsų name jį gerai valė. Laimė, nei tarakonų, nei pelių neprisiveisė. Kituose namuose visko pasitaikydavo. Bet ir pas mus per kaitrą iš vamzdžio dvokdavo.“
R.Jankausko gatvės 1-ojo namo gyventojai susirinkimą rengia dėl to, kad jau sausį savivaldybė planuoja išvežti po šachta esantį konteinerį.
Jeigu namo bendrija nesutiks, jai pačiai teks rūpintis šiukšlių iš konteinerio išvežimu. Tai gali kainuoti iki 150 eurų per mėnesį.
Taip pat namo bendrijai tektų mokėti už šachtos dezinfekciją, kuri yra privaloma. Tokias dezinfekcijas būtina atlikti bent du kartus per metus. Vienos šachtos penkių aukštų name valymo kaina – 125 eurai.
Dar gyventojai turi mokėti mėnesinį mokestį, kuris svyruoja nuo 1 iki 3 centų už vieną kvadratinį metrą.
Kadaise savivaldybė skaičiavo, kaip daugiabučių gyventojai galėtų sutaupyti. Paaiškėjo, kad geriausia tai padaryti atsisakius šachtinių sistemų.
R.Jankausko gatvės 1-ojo namo gyventojai dar kviečiami pareikšti savo nuomonės. Jeigu to nepadarys, vadinasi, pritaria atliekų šachtos naikinimui.
Užvirinti visai nebūtina
2018–2020 metais mieste įrengtos 759 požeminės ir pusiau požeminės konteinerių aikštelės.
Jos apims daugumą namų, bet dar jų nepakanka. Kitu plėtros etapu bus tankinamas aikštelių tinklas, bus statoma ir kitose vietose, kur jų dar nėra. Manoma, kad dar reikės mažiausiai 300–400 aikštelių.
Ten, kur konteinerių aikštelės dar nėra, ir toliau bus galima naudotis šachtine sistema. Bet tikimasi jų atsisakyti visame Vilniuje.
Tuo metu ten, kur konteinerių aikštelė įrengta, pradėjus ją naudoti po mėnesio šachtinės sistemos turėtų būti uždarytos.
Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojos Stasės Kvederienės nuomone, šachtinių sistemų nereikia užvirinti – užtenka pakabinti spyną, galima ir informuoti, susitarti su gyventojais paaiškinant, kad šiukšlių vamzdžiais nebegalima naudotis.
Jei kuris kaimynas išmes šiukšles į vamzdį, po kuriuo nebebus konteinerio, namo administratorius bus atsakingas už higienos reikalavimų užtikrinimą. Jis turės sutvarkyti šachtą, o mokesčiai bus išdalyti visiems gyventojams.
Savivaldybė sulaukia nemažai skundų dėl tarakonų ar pelių, keliaujančių į butus iš šachtinių sistemų. Mat daugiabučiai su tokiais vamzdžiais pradėti statyti dar 1970-aisiais, daug laiko nebuvo reikalavimo juos dezinfekuoti.
Dabar ant jų sienelių priaugę tiek nešvarumų, kad iš valymo beveik jokios naudos.
