Dar įdomiau, kad iš namo gyventojų reikalaujama sumokėti ne tik už asfalto dangų ardymo, grunto kasimo ekskavatoriumi, vamzdžių išmontavimo ir sumontavimo bei kitus darbus, bet ir už archeologinius tyrimus.
Už tai pateikta 246,45 euro sąskaita. Labdarių gatvės gyventojai nutarė neskubėti atverti piniginių. Pasitarę su teisininkais jie žada dėl sąskaitų bylinėtis teisme.
Pasėjo ne vieną abejonę
Sulaukęs net 773 eurų sąskaitos Labdarių gatvės 3-iajame name gyvenantis Gediminas stebėjosi: paprastai šilumos trasų remonto darbus už pastatų ribų atlieka įmonė Vilniaus šilumos tinklai.
Šį kartą tai darė namo administratoriaus „Senamiesčio ūkio“ samdytas rangovas „Pastatų meistrai“.
Negana to, nors buvo remontuojama šilumos trasa, „Senamiesčio ūkio“ vadybininko atsiųstoje sąmatoje nurodyta: „Vandentiekio tinklų remontas.“
Abejonių pasėjo ir savivaldybės valdininkės įžvalga, kad sąskaita už šilumos trasos remontą turėjo būti pateikta ir gretimo Labdarių gatvės namo gyventojams, nes tais vamzdžiais šiluma tiekiama ir į jų butus.
Gediminas mėgino tai išsiaiškinti su savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja Egle Šlajūte, tačiau jai taip ir neprisiskambino.
Klausimai – be atsakymų
„Civinity“ įmonių grupės, kuriai priklauso ir „Senamiesčio ūkis“, klientų aptarnavimo specialistė Inga Ramanauskienė tikino, kad klausimai perduoti atsakingam darbuotojui ir jis su „Sostine“ susisieks.
Tačiau per dvi savaites „Senamiesčio ūkio“ atstovai neatsakė, ar teisingai elgėsi bendrovė reikalaudama, kad gyventojai susimokėtų už lauke esančios šilumos trasos remontą.
Taip pat įmonė nutylėjo, ar gali reikalauti atsiskaityti už atliktus archeologinius tyrimus, kodėl apie darbus iš anksto nepranešė namo gyventojams.
Šildymo sistemos dalis?
Savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja E.Šlajūtė tikino, kad po žeme tarp pastatų pakloti vamzdžiai – tai šildymo sistemos dalis, kuri bendrąja daline nuosavybės teise priklauso patalpų savininkams.
„Šiuo atveju patalpų savininkai privalo sumokėti už atliktus darbus“, – aiškino valdininkė.
Paklausta apie archeologinius tyrimus E.Šlajūtė dėstė, kad po žeme įvykusios avarijos likvidavimas vyko Senamiestyje – teritorijoje. Ji įtraukta į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą, kur kiekvienas veiksmas yra griežtai reglamentuojamas teisės aktų.
„Tokio pobūdžio darbus privalo stebėti archeologas. Taip, gali reikalauti už tai mokesčio, nes tai sudėtinė tvarkybos darbų dalis“, – aiškino E.Šlajūtė.
Jos žodžiais, įvykus avarijai namo administratorius privalo nedelsdamas ją lokalizuoti ir likviduoti, tokiu atveju namo patalpų savininkų sprendimas nereikalingas.
Valdžia nusiplauna rankas
Savivaldybei „Senamiesčio ūkis“ teigė, kad patalpų savininkai apie įvykusią avariją buvo informuoti tiek skelbimų lentose, tiek interneto svetainėje.
Pasiteiravus, kodėl gyventojams bent jau nesuteikiama galimybė sąskaitą sumokėti dalimis, E.Šlajūtė aiškino, kad teisės aktuose nėra aprašyta tokia galimybė, ir pasiūlė kreiptis į namo administratorių raštu prašant suteikti tokią galimybę.
Savivaldybė kratėsi bet kokios atsakomybės.
Jos atstovės paklausus, ar miesto valdžia gali daryti įtaką namo administratoriams, jei gyventojai įtaria, kad nepagrįstai renkami mokesčiai, valdininkė paaiškino, jog jų finansinės veiklos valstybinę priežiūrą vykdo atitinkamos institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba.
Jei kyla abejonių, finansinės veiklos kontrolės funkcija tenka ir butų bei kitų patalpų savininkams.
„Kiekvienas asmuo, jei, jo nuomone, teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, kilus ginčams dėl atliktų darbų kiekio, jų kokybės, kainos ar administratoriaus priimtų sprendimų gali pasinaudoti Civilinio kodekso suteikta galimybe savo civilines teises ginti teisme.
Kreipdamasis į teismą kiekvienas suinteresuotas asmuo gali reikalauti paskirti administratoriaus veiklos auditą arba kad būtų paskirtas ekspertas darbų kokybei nustatyti“, – aiškinama savivaldybės komentare.
To Vilniuje dar nebuvo: Labdarių gatvės 3-iojo namo gyventojai verčiami mokėti ir už šilumos trasos, esančios už jų kiemo ribų, remontą. Žmonės vienuolika dienų buvo palikti be šildymo, o po to už remontą sulaukė net 4706 eurų sąskaitos.
Reikalavo atlyginti 170 eurų žalą
Kad kariauti su šilumos ir karšto vandens tiekėjais beviltiška, įrodo vieno vilniečio atvejis.
Prieš trejus metus tuometei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) jis pateikė skundą, kuriame teigė, kad buvo neteisėtai skaičiuojami mokesčiai už karštą vandenį.
Vilnietis buvo apskaičiavęs, kad nuo 2010 metų sausio 1 dienos iki 2016 metų dėl vykdytų hidraulinių bandymų 130 kartų tam tikromis dienomis buvo išjungtas karšto vandens tiekimas ir neveikė karšto vandens cirkuliacinė sistema.
Skundo autorius buvo įsitikinęs, kad tiekėjas neteisėtai skaičiavo mokesčius už karštą vandenį ir jo temperatūros palaikymą.
Vyras taip pat nurodė, kad minėtais laikotarpiais patyrė 170,28 euro dydžio žalą, nes negalėjo atlikti būtinų buities darbų, gerti karštų gėrimų, vonios ir tualeto patalpose buvo šalta, todėl jis buvo priverstas įsigyti radiatorių ir džiovintuvą, vartoti elektrą, pirkti geriamąjį vandenį.
Vilnietis net nurodė, kad patyrė kelionės išlaidų dėl vizitų į parduotuvę. Jo nuomone, tiekėjas privalo atlyginti patirtą žalą.
VKEKK vilniečio skundą atmetė teigdama, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka privalo atlikti hidraulinius sistemų bandymus ir turi teisę jų atlikimo laikotarpiu nutraukti karšto vandens tiekimą.
VKEKK nuomone, skundžiamos įmonės veiksmai nutraukiant karšto vandens tiekimą pastatui buvo teisėti.
