Turto banko atstovas spaudai Tomas Bagdonas sako, kad derinti jau pateiktas poveikio aplinkai vertinimas, pirmąjį šių metų ketvirtį bus baigtas rengti techninis projektas ir kreiptasi dėl statybų leidimo.
„Tarp pagrindinių darbų šiemet numatoma operatoriaus ir generalinio rangovo atranka. Rekonstrukcijos ir aplinkos tvarkymo darbai numatomi 2021–2022 metais, o veiklą centras turėtų pradėti 2022 metų pabaigoje arba 2023 metų pradžioje“, – BNS sakė jis.
T. Bagdono teigimu, projekto darbai spartinami po to, kai gruodį Turto bankas su Lietuvos žydų bendruomene ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu suderino rūmų rekonstrukcijos techninio projekto ir Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos išsaugojimo sprendinius.
Centre planuojama įrengti ne mažiau kaip 10 įvairių konferencijų salių, iki 10 posėdžių kambarių, maitinimo zonas, kavines, administracines patalpas. Be to, priestate planuojama dar 500 vietų konferencijų salė.
Planai vietoje nebenaudojamų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą brandinami nuo 2015-ųjų, kai Turto bankas iš bankrutuojančios „Ūkio banko“ investicinės grupės ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“ už 5,6 mln. eurų perėmė rūmų pastatą.
2016 metais Sigito Kunčevičiaus projektavimo firma už 67 tūkst. eurų parengė rekonstrukcijos projektinius sprendinius, o techninį projektą už 722,4 tūkst. eurų rengia bendrovė „Archimenai“.
Turto bankas 2016-aisiais jau buvo skelbęs rūmų rekonstrukcijos konkursą, kurį nutraukė tais pačiais metais, o 2017 metų pradžioje nutraukė derybas su bankrutuojančios Vilniaus statybų bendrovės „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), restruktūrizuojamos įmonės „LitCon“ ir „Pamario restauratoriaus“ konsorciumu.
2017 metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba paskelbė, kad vienas Turto banko pirkimo komisijos narių tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“. Tarnyba atliko kratas bendrovėje, jos vadovas ir savininkas Irmantas Kubilius buvo sulaikytas, vėliau įmonei pateikti įtarimai.
Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 metais nurodė Turto bankui iš naujo svarstyti konkurso biudžetą bei konsorciumo pasiūlytą kainą, kuri pasirodė per didelė, – ji siekė 27,79 mln. eurų.
2018 metų pabaigoje Finansų ministerija padidino projekto biudžetą – dabar jis siekia iki 29 mln. eurų (su PVM).
Vyriausybė rūmų atnaujinimą yra pripažinusi valstybei svarbiu projektu.
