Priestatą prie Centro poliklinikos Pylimo gatvėje, toje vietoje, kur stovi F.Zappos paminklas, Senamiesčio filialui planuojama statyti jau keletą metų. Tačiau prie paminklo susirinkę piketuotojai tikino, kad statybos stumiamos tyliai.
Piketuotojai reikalavo skverą ir paminklą išsaugoti. Jie kritikavo ir poliklinikos priestato projektą sakydami, kad kiti vilniečiai susizgribs ir ims jam priešintis tik prasidėjus statyboms.
Tačiau protestuojantys vilniečiai turbūt nėra lankęsi pasibaisėtinai atrodančiame Centro poliklinikos Senamiesčio filiale, prie kurio ketinama statyti priestatą vietoj roko muzikanto paminklo.
Sienos – apsilaupiusios
Vos įžengus pro Centro poliklinikos Senamiesčio filialo duris pasitinka apsilaupiusios sienos. Ir ligoniai, ir medikai į ketvirtą aukštą priversti kopti nepatogiais laiptais, kurių kai kurios pakopos juda. Jeigu, neduokdie, kuri kristų žemyn kam nors ant galvos – nelaimės neišvengtum.
Apie tualetų būklę šiame poliklinikos filiale seniai sklando pasakojimai. Sienos prie kabinetų durų pajuodavusios, aukštos lubos papilkėjusios nuo senumo.
Ketvirtame aukšte laiptinėje sienos dažai atšokę nuo drėgmės – gali būti, kad perdangoje yra trūkęs vamzdis. Ligoniai priversti laukti vizito pas gydytoją siauruose ir tamsiuose koridoriuose, kuriuose sunku prasilenkti.
Tiesa, neseniai poliklinikoje kai kur buvo atliktas kosmetinis remontas, pakeisti langai, kurie iki šiol buvo mediniai ir kiauri.
Sujungs stiklo koridoriai
Centro poliklinikos priestato Pylimo gatvėje statybos projekto parengimo paslaugų pirkimas jau paskelbtas.
Taip pat įvyko pakoreguotų projektinių pasiūlymų viešas svarstymas. Sklype, iš kurio ketinama iškelti F.Zappos paminklą, poliklinika planuoja keturių aukštų 5529 kvadratinių metrų korpusą su požemine automobilių aikštele.
Bet piketuotojams užkliuvo, kad projektą rengia ne Vilniaus, o Kauno bendrovės „Projektai ir Co“ architektės Raimonda Razulevičienė ir Rasa Paulauskaitė.
Pastate, kurio efektyvumo klasė bus D, be 20 konsultacinių kabinetų, numatoma daug procedūrinių kabinetų echoskopijoms, kineziterapijai. Taip pat dalis kabinetų yra numatyta administracijai, pasitarimų kambariams.
Prie esamo pagrindinio poliklinikos pastato priestatas jungsis dviem stiklo koridoriais.
Sulaukė ekspertų pastabų
Ankstesnį poliklinikos priestato projektą vertino Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba.
Jos manymu, nebuvo išspręstas sklypo užstatymas gatvių ir sankryžos atžvilgiu, pastato mastelis buvo abejotinas konteksto atžvilgiu ir neįprasmintas užstatymo tipas, todėl buvo pateiktos rekomendacijos, tarp kurių – ir taikyti perimetrinį užstatymo būdą.
„Įvertinus sudėtingą urbanistinę ir gamtinę situaciją, pasirinkta pastatą pritraukti prie K.Kalinausko gatvės taip atkuriant perimetrinį K.Kalinausko ir Palangos gatvių užstatymą“, – rašo projekto autorės patikslintame dokumente.
Beje, kabinetų langai bus orientuoti ne į K.Kalinausko gatvės, o į vidinio kiemo pusę dėl dviejų priežasčių: automobilių stovėjimo aikštelės išdėstymo suformuotos konstrukcinės pastato schemos bei pacientų privatumo nuo gatvės. Dėl reljefo perkryčių K.Kalinausko gatvės pradžioje užuolaidos turėtų būti nuolat užtrauktos.
Projekto autorės išgirdo priekaištų ir dėl to, kad Centro poliklinikos pastatas ir priestatas bus per arti vienas kito.
Į tai jos atsakė, kad esamo pastato langai naujojo priestato pusėje yra laboratorijos patalpų, rentgeno ir magnetinio rezonanso kabinetų, kurių natūralus apšvietimas, pasirodo, nėra prioritetinis aspektas.
Skveras išgarsino Vilnių
Dėl poliklinikos priestato statybų F.Zappos paminklą siūloma perkelti į žaliąją zoną prie Pylimo gatvėje esančios Centro poliklinikos stotelės. Ji yra gerai matoma nuo pagrindinio poliklinikos įėjimo.
Tokiam pasiūlymui jau pritarė paminklo autoriaus Konstantino Bogdano autorinių teisių paveldėtojas Konstantinas Bogdanas jaunesnysis.
Tačiau pirmadienio popietę prie F.Zappos paminklo buvo surengtas piketas prieš planus jį perkelti. Nors protestuojančiųjų būryje buvo galima pastebėti žinomų veidų, susirinko nedaug žmonių. Jie turėjo progos pasirašyti peticiją prieš F.Zappos skvero naikinimą.
Ji įteikta valdininkams gruodžio 18-ąją per savivaldybėje vykusį projektinių pasiūlymų pristatymą visuomenei.
Anot vieno iš paminklo F.Zappai iniciatorių menininko Sauliaus Paukščio, šis skveras suformavo unikalią Vilniaus erdvę.
Skulptoriaus K.Bogdano sukurtas paminklas per kelis dešimtmečius tapo įžymybe, garsinančia Vilnių ir Lietuvą visame pasaulyje. Juk čia atvykstantys turistai dažnai pageidauja aplankyti ne Gedimino kalną, o būtent F.Zappos paminklą.
S.Paukštį labiausiai piktino tai, kad poliklinikos priestato projektas esą stumiamas tyliai.
Jo projektinius pasiūlymus jau teko koreguoti, nes specialistai išsakė daug pastabų. Menininkas savivaldybės veiksmus pavadino architektūrine intervencija.
S.Paukščio nuomone, bus sudarkyta jauki Senamiesčio erdvė išskirtinio kraštovaizdžio K.Kalinausko gatvėje.
F.Zappa mirė 1993 metais būdamas 52-ejų po to, kai jam buvo diagnozuotas prostatos vėžys.
F.Zappos gerbėjai Lietuvoje iš pradžių svarstė, kad paminklas JAV galėtų iškilti Los Andžele, kur muzikantas ilgai gyveno, vėliau pasirinko jo gimtinę – Baltimorę. Bet prieš tai, 1995-aisiais, muzikantui iškilo paminklas Vilniuje.
Susizgribs per statybas
Prie paminklo atėjęs kompozitorius ir muzikantas Algirdas Klova, regėdamas nedidelį būrelį susirinkusiųjų, liūdnai svarstė, kad Lietuvoje turbūt jau nieko nebeįmanoma apginti.
„Ką padarys dvidešimt žmonių – valdžia juos išgirs?“ – klausė A.Klova. Jo nuomone, nuo sovietmečio vis dar gaji baimė. Neduok Dieve, kas nors pamatys, išgirs, kad esi kuo nors nepatenkintas.
Be to, žmonėms svarbiau darbas – nors ir kaip jiems patiktų F.Zappos muzika, skelbtos idėjos, dėl jų jie darbo dienos metu nemes.
A.Klova prognozavo, kad aplink Centro polikliniką gyvenantys vilniečiai sukils tik tada, kai prasidės priestato statybos ir paaiškės, kad naujas pastatas pablogins jų gyvenimą.
Nesikalba su vilniečiais
Peticiją pasirašęs muzikantas Jurgis Didžiulis sakė, kad jam erdvė, kurioje atsirado F.Zappos paminklas, atrodo labai vertinga, kaip ir kitos viešosios erdvės.
„Jas pertvarkant, pakeičiant miesto veidą, turi vykti dialogas. Tačiau įgyvendinant poliklinikos priestato projektą jo nebuvo. Kaip nėra ir architektų fantazijos kuriant projektą. Bet pirmiausia sociologai, paveldosaugos ir kitų sričių specialistai turi pasakyti, kokią reikšmę ši erdvė turi vilniečiams“, – kalbėjo J.Didžiulis.
Anot jo, blogai yra tai, kad savivaldybės atstovai mato tik statybas ir kvadratinius metrus visiškai nekreipdami jokio dėmesio į miesto vizijas.
„Šis paminklas atkūrus Nepriklausomybę buvo viena pirmųjų žinių pasauliui, kad mes žiūrime nebe į Rytus, o į Vakarus“, – dėstė muzikantas. Savivaldybės planus perstatyti paminklą į kitą vietą neatsiklausus vilniečių jis pavadino fašizmu.
