Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projektą ketinama pripažinti svarbiu valstybei projektu.
Atitinkamas Seimo nutarimo projektas skubiai svarstomas Seime. Trečiadienį registruotas projektas, ketvirtadienį pateiktas parlamentarams, o penktadienį jau įveikė svarstymo procedūrą.
Trečiadienį Klaipėdos miesto savivaldybės ir Evangelikų liuteronų bažnyčios atstovai projektą pristatė Seimo Kultūros komitete. Jau kitą dieną parlamentui pateiktas siūlymas pripažinti šį projektą svarbiu valstybei.
Evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Mindaugas Sabutis teigė, kad buvusios Šv. Jono bažnyčios vietoje ketinta pastatyti nedidelius maldos namus, šį projektą būtų finansavusi tikinčiųjų bendruomenė. Tačiau nusprendus atkurti toje vietoje buvusią didelę bažnyčią su bokštu, projektas tapo per brangus bendruomenei.
M. Sabutis teigė, kad finansinės pagalbos prašyta Vokietijoje, bet partneriai pasigedo Lietuvos valstybės indėlio ir suinteresuotumo projektu.
„Dėl to reikėtų priimti Seimo nutarimą suteikiant bažnyčiai tam tikrą statusą, parodant, jog tai nėra tik bendruomenės iniciatyva, o visos valstybės reikalas“, – sakė kunigas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad bažnyčioje būtų ne tik maldos namai. Ten ketinama eksponuoti ir uostamiesčio verslininko surinktą Mažosios Lietuvos meno kolekciją.
Klaipėdos miesto vicemeras Arvydas Cesiulis tvirtino, kad šis projektas miestui labai svarbus ir architektūrine, ir kultūrine, ir estetine, ir landšaftine prasme.
Anot jo, specialaus statuso suteikimas projektui „padėtų lengviau diskutuoti su Vokietijos fondais“.
Seimo nutarimo projekte pabrėžiama, kad Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimas yra susijęs su Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos istorinės atminties tęstinumu, šis statinys grąžintų senamiesčiui sakralinės erdvės pojūtį, jis taptų svarbiu kultūros paveldo turizmo traukos centru.
Anot Seimo, kadangi Šv. Jono bažnyčią su bokštu numatoma atkurti pagal išlikusią garsiausio Prūsijos architekto Friedricho Augusto Stulerio (Fridricho Augusto Štiulerio) dokumentaciją, šis projektas taptų gerų Lietuvos ir Vokietijos tarpvalstybinių santykių simboliu.
Pavasarį siūlyta Vyriausybei šį projektą pripažinti valstybei svarbiu, tačiau paaiškėjo, kad priėmus tokį nutarimą, iškart reikėtų jam numatyti finansavimą.
Numatoma Klaipėdos senamiesčio centrinėje dalyje, Turgaus gatvėje, iki 2027 metų gruodžio 31 dienos atstatyti originalaus dydžio ir formos Šv. Jono bažnyčią su bokštu.
Bendra projekto vertė – 16,8 mln. eurų.
Siūlomi finansavimo šaltiniai – Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondas, Vokietijos garbės konsulo Klaipėdoje ir Vokietijos ambasados Lietuvoje lėšos, Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, kt.
Šv. Jono bažnyčia būtų pirmoji iš sugriautų Antrojo pasaulinio karo metais atstatyta bažnyčia Klaipėdoje.
Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenė dabar neturi maldos namų, pamaldos vyksta tam nepritaikytose patalpose – buvusiame klebonijos pastate.
Ketinama atkurti bažnyčią su 75 metrų aukščio bokštu – taip, kaip ji atrodė po 1856 – 1858 metų rekonstrukcijos. Tuomet maldos namai rekonstruoti po gaisro.
1944 metais Šv. Jono bažnyčia apgadinta karo veiksmų, sovietų valdžia jos neleido restauruoti. Apleista bažnyčia stovėjo apdegusiomis sienomis ir apgadintu stogu. Jos sienos imtos ardyti, o plytos ruošiamos antriniam naudojimui. Po kelerių metų griuvėsiais virtęs pastatas buvo galutinai nugriautas.
