Sutarties projektą palaikė 33, prieš balsavo keturi politikai, susilaikė septyni tarybos nariai.
Projektuos lietuviai ir britai
Teigiama, kad po šio lemiamo balsavimo Lietuva ant Šeškinės kalvos jau 2023 metais turės ne tik nacionalinį stadioną, bet ir dar beveik 30 sporto ir kultūros erdvių.
Meras Remigijus Šimašius tikisi, kad, tarybai pritarus, sutartis bus pasirašyta kitų metų vasarį. Anot miesto vadovo, netrukus būtų pradėti griauti ir senieji stadiono griaučiai.
Paskelbta, jog nacionalinį stadioną projektuos britų architektas Damonas Lavelle, atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“.
„Tarybos nariai turi puikią progą vienu balsavimu vainikuoti kelerių metų darbą – po jo, pasirašius sutartį, visos rizikos ir didžiausi darbai pereis projekto koncesininkui, o miestui beliks laukti iškylančių sporto objektų. Neabejoju, kad ryt taip ir įvyks“, – balsavimo išvakarėse kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Priminė visas valdžios nuodėmes
„Aš nacionalinį stadioną būčiau statęs kitaip“, – komentavo tarybos narys Artūras Zuokas. Jis priminė priešistorę: nacionalinis stadionas ir daugiafunkcis centras turėjo būti atidarytas dar 2018 metais liepos 6 dieną, tačiau tas neįvyko, jo žodžiais, dėl to, kad nacionalinį stadioną, R. Šimašiaus iniciatyva, nuspręsta statyti kitaip. Nors, anot A. Zuoko, per tiek laiko pasikeitė mažai kas, išskyrus tai, kad stadiono vis dar nėra. Savivaldybė prarado ES lėšas šiam objektui, o kaina, kurią turės susimokėti savivaldybė išaugo 100 mln. eurų.
Žilvinas Šilgalis svarstė, ką savivaldybė stato už 100 mln. eurų: lengvosios atletikos stadioną, sporto kompleksą su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centrą su biblioteka, 300 vietų darželį ir sporto muziejų. „Ar šis projektas tikrai naudingas vilniečiams?“ – klausė tarybos narys. Šis projektas, anot jo, kreivas, nes neracionalus.
Tarybos nario teigimu, apskaičiuota, kad už 30 mln. eurų būtų galima pastatyti bent 10 sporto objektų skirtingose Vilniaus vietose. „Šis megaprojektas – laiko gaišimas, o nauda tik verslui. Pinigų nėra, o projektas vis tiek stumiamas. Bus palaidota 100 mln. vilniečių eurų“, – piktinosi Ž. Šilgalis.
Kaina gerokai išaugo
Tarybos narys Vincas Jurgutis kalbėjo, jog manipuliuojama informacija, skaičiais. Iki šio projekto nueitas ilgas kelias. O patys tie, kurie kritikuoja, dar prieš kelerius metus prisidėjo prie šio projekto ištakų. Jam pačiam taip pat kelia klausimų finansavimo modelis, tačiau jį sugalvojo ne savivaldybė. Vyriausybei priėmus nepalankius sprendimus, savivaldybei teko imtis šio skolinimosi modelio, nes nebuvo alternatyvų, tačiau jis gali keistis, pavykus gauti reikiamų lėšų.
Skaičiuojama, jog bendra daugiafunkcio sporto komplekso kaina – 93,2 mln. Eur. Tačiau. praradus ES finansavimą ir į jo vietą pritraukus didžiausią Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytoją „BaltCap“, sutarta mokėjimą išdėstyti per 25 metus, tokiu būdu bendra sumokėta suma sieks gerokai solidesnę sumą – 155,9 mln. eurų.
Visgi savivaldybė sutartyje pasiliko saugiklių – galimybę visus mokėjimus atlikti anksčiau ir tokiu būdu likti prie pradinės komplekso sukūrimo kainos. Stadionas Vilniuje turės 15 tūkst. vietų žiūrovams, hibridinę dangą ir kainuos 39,2 mln. Eur.
Primename, jog daugiafunkcį sporto kompleksą sudarys dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat bus statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.
Vyriausybė projekto neišsižada
Premjeras Saulius Skvernelis nesiėmė vertinti Vilniaus savivaldybės svarstomos beveik 156 mln. eurų vertės daugiafunkcio komplekso su futbolo stadionu koncesijos sutarties, tačiau Vyriausybė savo įsipareigojimus dėl šio projekto finansavimo žada įgyvendinti. Pagal dabartinius planus, Vyriausybės dalis projekte siektų apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų. Projekte kartu palikta galimybė savivaldybei ir Vyriausybei išsimokėti anksčiau.
„Miesto savivaldybės sprendimą tegul vertina vilniečiai ir taryba. Mes, kaip Vyriausybė, matyt, savo įsipareigojimą stadiono arba daugiafunkcio centro statybai privalėsime įgyvendinti. Savo dalį tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė S. Skvernelis. – Savivaldybės pasirinktas skolinimosi modelis rizikingas. Aš manau, kad Vyriausybėje svarstysime tą variantą, bet įsipareigojimų savo turėsime laikytis.“
Jis pripažino, kad sprendimas statyti daugiafunkcį kompleksą, o ne vien tik stadioną, buvo pasirinktas siekiant projekto įgyvendinimui panaudoti ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas.
„Daugiafunkcis objektas buvo sumastytas tam, kad būtų galima racionaliai panaudoti ne vien Lietuvos biudžeto lėšas. Šiandien, deja, kitokia situacija, nenoriu vertinti, kas kaltas, kas ne, visgi tai yra nepavykęs projektas, daugiafunkcis projektas nėra finansuojamas ES lėšomis“, – aiškino premjeras.
Klausiamas, ar nevertėtų iš naujo įvertinti galimybės statyti stadioną, premjeras pabrėžė, kad tai dar kartą atidėtų projekto įgyvendinimą.
„Tikrai stadiono reikia, vienareikšmiškai, bet šitas persvarstymas, kalbant vien tik apie stadioną, suprantame, kad projekto įgyvendinimą nukeltų neribotam laikui“, – sakė S. Skvernelis.
Kelia dvejonių
Posėdžio metu išsakyta nuomonė, jog kyla abejonių, ar projektas nebuvo rengtas konkrečiai įmonei. Maža to, tiek milijonų investuoti būtų galima ne į vieną, o į daugiau sporto objektų. Nepaisant išsakytų abejonių, sutarčiai buvo pritarta.
Savivaldybė, įgyvendinus projektą, būtų atsakinga tik už bibliotekos ir darželio valdymą, Vyriausybė – už sporto muziejų. Kitus objektus, įskaitant patį stadioną, 25-erius metus prižiūrėtų koncesininkas.
Vyriausybė įsipareigotų per metus stadioną naudoti 15 dienų renginiams ir jų pasirengimui, savivaldybė pirktų stadiono paslaugas pagal poreikį, pavyzdžiui, futbolo klubo „Žalgiris“ rungtynėms.
Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą. Pirmieji idėją apie nacionalinį stadioną iškėlė architektai broliai Nasvyčiai.
