Lietuva aiškiai parodė, kad yra dvejopų standartų valstybė.
Gavę valdžios nurodymą nugriauti vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose prokurorai nėrėsi iš kailio, kad jį įvykdytų, o tirdami, ar teisėtai vos ne ant jūros kranto Palangoje atsirado didžiulis pastatas, pavadintas dušinėmis, darė tiesiog viską, kad paliktų jo savininkus ramybėje.
Toks įspūdis susidarė, kai Klaipėdos apygardos prokuratūra po beveik keturis mėnesius trukusio tyrimo pirmadienį paskelbė, kad didžiulis dviejų aukštų statinys su rūsiu priekopėje vietoj buvusių dušinių iškilo teisėtai.
Todėl prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius atsisakė pradėti viešojo gynimo procesą.
Viskas be priekaištų?
Prokuratūra nusprendė, kad pajūrio juostoje, kurioje stovi pastatas, tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija yra galimos.
Galimai rekonstrukcijai esą buvo būtina sąlyga, kad buvęs pastatas nebūtų visiškai sunykęs ir nebūtų išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro.
Kita sąlyga – turėjo būti sudaryta ilgalaikė valstybinės žemės, kurioje yra statinys, nuomos sutartis.
„Abi šios sąlygos buvo išlaikytos“, – pareiškė tyrimą atlikusi Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Plotai padidėjo penkiskart
Prokuratūra dar kartą pakartojo tai, ką jau buvo paskelbusi žiniasklaida: Palangos savivaldybė 2014 metų lapkričio 28 dieną išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kuris suteikia teisę rekonstruoti buvusį dušinių pastatą į poilsio aptarnavimo pastatą.
Pagal techninį projektą tai buvusi sovietmečio metu statyto ir per daugelį metų fiziškai nusidėvėjusio dušinių pastato rekonstrukcija į naują, naujos kokybės ir kitos, poilsio aptarnavimo paskirties, statinį.
Šį statybą leidžiantį dokumentą 2015 metais ir dabar dar kartą patikrinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teisės aktų pažeidimų nenustatė.
Tačiau prokurorų, regis, visiškai nesudomino, kaip 1975 metais pastatytas nedidelis, vos 60 kvadratinių metrų plotą užimančių dušinių vieno aukšto pastatas prie pat jūros po rekonstrukcijos išsipūtė į beveik 700 kvadratinių metrų ploto statinį su mansarda ir rūsiu, o užstatytas plotas 12,3 aro sklype padidėjo penkis kartus.
Kieno poilsiu rūpinsis?
Prokuratūros pranešime taip ir liko nepaaiškinta, ką reiškia poilsio aptarnavimo paskirtis ir kokioms funkcijoms jis turėtų tarnauti?
Ar tai – visuomeninės paskirties, visiems poilsiautojams atviras objektas, ar jame bus aptarnaujamas tik pastato savininko poilsis?
Prokuratūros teigimu, žemės sklypas, kuriame stovi pastatas, patenka į kurortų apsaugos zonos pirmąją – griežto režimo – juostą, todėl jame žmonėms nuolat ar laikinai gyventi draudžiama.
Tačiau vasaros pabaigoje, kai „Lietuvos rytas“ atkreipė dėmesį į prie pat paplūdimio iškilusį pastatą, jo viduje pro langus buvo matyti dvigulės lovos čiužinys, dėžės su virtuvės technika, televizorius.
Ar nakvynę poilsio aptarnavimo pastate galima vertinti kaip laikiną gyvenimą, kuris čia yra draudžiamas?
Netikėtai taip ir neužklupo
Anot prokuratūros, statinių panaudojimo priežiūrą vykdo savivaldybės.
Šįmet Palangos savivaldybė tyrė skundą, kad Birutės parko kvartale pastatas naudojamas ne pagal paskirtį.
Prieš patikrindami savivaldybės atstovai privalėjo susisiekti su savininkais ir susitarti dėl vizito laiko. Patikrinus, be abejo, pažeidimų nebuvo aptikta.
Patikrinti netikėtai yra neįmanoma, nes savivaldybės atstovai neturi teisės patekti į privataus būsto vidų be savininko leidimo.
Butus pardavinėja atvirai
Šalia vadinamųjų dušinių pastato, kitapus tako į paplūdimį, toje pačioje griežčiausioje kurortų apsaugos zonoje, stovi kitas trijų aukštų pastatas, kuris kadaise buvo rekonstruotas iš buvusios paplūdimio kavinės su keliais poilsio kambariais.
Dabar šiame pastate, kuriame, anot prokurorų, žmonėms draudžiama nuolat ar laikinai gyventi, atvirai pardavinėjami butai, o jų savininkai viešai skelbdamiesi juos nuomoja poilsiui.
Nei viešąjį interesą ginantiems prokurorams, nei pastato paskirtį privalančiai tikrinti Palangos savivaldybei tai iki šiol neužkliuvo.
