Pinigų yra, bet eilės netrumpėja
Skaičiuojama, jog savivaldybės socialiniams būstams įsigyti panaudoja vos 16 proc. visų turimų lėšų. Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis komentavo, jog pagrindinis savivaldybių pasiteisinimas – lėšos gausiau bus atseikėjamos kofinansuojant būstus, kuomet savivaldybės skiria 15 proc. reikiamos sumos, o Europos Sąjungos struktūriniai fondai likusius 85 proc.
Tam prireiktų 7,6 mln. Tačiau, anot A. Stapulionio, daugiau kaip 5 mln. ir tokiu atveju vis dar kabėtų ore. Tuo tarpu laukiančiųjų socialinio būsto eilės kai kuriose savivaldybėse tik ilgėja.
Realybė kitokia nei dokumentuose
Savivaldybių asociacijos viceprezidentas Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas atkreipė dėmesį, jog socialinio būsto įsigijimas pasitelkus ES lėšas, reglamentuotas itin griežtų reikalavimų.
Kadangi nemažai nekilnojamojo turto Lietuvoje įsigyjama neoficialiais pinigais, tokia situacija, anot V. Mitrofanovo, iškreipia statistinę rinką.
Savivaldybės įsigydamos socialinius būstus negali viršyti kainų vidurkio, butai turi būti su plastikiniais langais, suremontuoti, tačiau reali tokių butų vertė gerokai didesnė, nei statistinė, taigi, galiausiai, kai kurios savivaldybės, neišgalėdamos jų įpirkti, apskritai lieka tuščiomis. Štai, N. Akmenėje butų kainų vidurkis popieriuose siekia 3000 eurų, kas visiškai prasilenkia su realybe.
Turėtų skatinti dirbti
Kas pretendentai į socialinius butus? Žmonės, kurių pajamos neviršyja 400 eurų asmeniui, taigi, anot savivaldybių asociacijos viceprezidento, opesnė ne socialinių butų trūkumo problema, o bedarbystė arba darbo užmokestis.
Nemažai ir piknaudžiavimo atvejų, nes kai kurie mano, jog dirbti nė neverta, geriau stovėti eilėje gauti socialinį būstą, naudotis kitomis lengvatomis, užuot įsidarbinus, gauti atlyginimą, kreiptis į banką paskolos ir pretenduoti į valstybės paramą pirmajam būstui įsigyti. „Būtent tokiomis formomis, skatinant įsidarbinti, turėtų būti mažinama eilės“ – komentavo V. Mitrofanovas.
Savivaldybių asociacijos viceprezidentas atmeta kaltinimus, kad savivaldybės tikslingai nepanaudoja lėšų socialiniam būstui. Jo teigimu, miestų valdžios problemas sprendžia kiek gali.
V. Mitrofanovas turėjo priekaištų ir centrinei valdžiai, kuriai pavaldžios įstaigos, kad ir N. Akmenėje, dirba didžiuliuose skirtinguose pastatuose. „Kodėl negalima jų perkelti į vieną, pastatą parduoti ir įrengti socialinį būstą?“ – komentavo specialistas.
Parduoda tik savo turtą
V. Mitrofanovas patvirtino – socialiniai būstai neparduodami, tik savivaldybės turtas. „Jei į turtą investuoti reikia daug, o yra kas nori tą padaryti, racionaliau tokį butą parduoti ir įsigyti kitą. Savivaldybės turi teisę disponuoti savo turtu. Socialinio būsto remontui irgi reikia pinigų.
Gavę tokį kai kurie gyventojai nesijaučia dėkingi, gali kriaukles sudaužyti, sienas sugadinti, o tokių butų remontui reikia daug pinigų. Kur jų gauti? Vienas būdų – parduodant savivaldybės turtą“, – apibendrino Akmenės rajono meras.
Dar vienas kraštutinumas, kuomet žmogus, kurio pajamos viršija kad ir kelis eurus, turi palikti socialinį butą.
„Gal geriau leisti įsigyti tą butą? N. Akmenėje buto nuoma siekia 300 eurų, nuomotojai veja iš butų, jei tokių sumų nuomininkas nemoka, tuomet tokie žmonės stoja į eilę, prašo socialinių butų.
Leidžiant kompensuoti butų nuomą, eilės mažėtų, tačiau tam būtinas NT mokestis, surinkti mokesčiai atkeliautų į savivaldybių biudžetą, pinigus būtų galima naudoti socialinių būstų plėtrai ir nuomai“, – komentavo meras.
Kaunas suka kitu keliu
Kauno vicemerė Rasa Šnapštienė antrino, kad statistika neatitinka realybės. Štai ir Kauno savivaldybė turi nuomojamų butų, kuriuos vėliau parduoda nuomininkams.
Dalis pripažinti netinkamais socialiniam būstui. Naujus butus ir čia sunku įsigyti dėl jų kainos, tačiau bent jau Kauno savivaldybė kas mėnesį įsigyja maždaug 10 butų. Eilė šiame mieste sumažėjusi nuo 2000 iki 700 žmonių – šie čia jau gali rinktis rajoną, kuriame nori gyventi.
Kauno valdžia teigia keičianti požiūrį į socialinį būstą. Socialinio būsto nuomos sutartis įprastai sudaroma trejiems metams, su galimybe pratęsti. Visgi pageidaujama, kad per tuos trejus metus galintieji ateitų į darbo rinką, kad išsikraustytų iš socialinio būsto, geriau gautų kompensaciją už būsto nuomą. „Susiduriame su požiūriu, kad jei skirtas socialinis būstas, tai ir tėvams, ir vaikams, ir dar anūkams. Tai ne Dievo dovana“, – komentavo R. Šnapštienė.
Nieko blogo nemato
Dėl pernuomojamų savivaldybei priklausančių būstų pliekiama Neringos valdžia turi savo paaiškinimą. Savivaldybė maža, įsigyti socialinių būstų labai sudėtinga, jie brangūs, statybas riboja sklypų trūkumas ir apribojimai. Štai ir šiuo metu Preiloje išduotas leidimas socialiniam būstui statyti, tačiau statybos apskųstos, vyksta teismai.
Neringoje esą pernuomojamas tik savivaldybės būstas ir tik vasaros metu, kas anokia problema.
