Lietuvos atlikėjų asociacija AGATA kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, Vilniaus miesto savivaldybę, kad 1,5 tūkst.–1,7 tūkst. koncertų salė reikalinga ne tik klasikinei muzikai, bet visų žanrų atlikėjams.
Tuo metu pagal sumanymą Nacionalinės koncertų salės didžioji salė pirmiausia bus skirta klasikinės muzikos koncertams.
„Akustika didžiojoje salėje visų pirma numatyta klasikinės muzikos pasirodymams. Mažesnioji salė numatyta įvairių žanrų muzikos pasirodymams“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį patvirtino kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė.
„Taip pat svarstomos galimybės, kalbant apie didžiąją salę, numatyti tam tikras technines pertvaras ar kitus techninius sprendimus, kad ją būtų galima pritaikyti ir kitiems žanrams, bet pirminė paskirtis jos turėtų būti ta natūrali akustika, skirta klasikinės muzikos pasirodymams“, – pridūrė ji.
AGATA tarybos pirmininkas Domantas Razauskas pabrėžė, kad „tos didžiosios salės reikia visai muzikų bendruomenei, visų profesionaliųjų menų atlikėjams: ir folkloro, ir džiazo, ir populiariosios muzikos“.
„Mūsų didžiausia baimė, kad suprojektavus didžiąją salę klasikinei muzikai, jos nebebus galima pritaikyti kitų žanrų atlikėjams“, – sakė jis.
D. Razausko teigimu, Vilniui turėti 1700 vietų salę, skirtą tik vienai muzikos krypčiai, būtų neapsakoma prabanga.
„Tik megapolis galėtų sau leisti turėti vienam muzikos žanrui skirtą salę“, – tvirtino jis.
AGATA tarybos pirmininkas teigė, kad už Nacionalinės koncertų salės projektą atsakingi nei Kultūros ministerijos, nei sostinės savivaldybės atstovai prieš priimdami sprendimus nesitaria su muzikantais, sunku gauti atsakymus į siunčiamus raštus.
„Visi gana suglumę, nes niekas nesitaria ir neklausia, pavyzdžiui, džiazo, folkloro populiariosios muzikos, elektroninės šiuolaikinės muzikos, visų kitų kūrėjų, kaip turėtų būti toliau tas projektas daromas“, – sakė jis.
„Kokį toną užduosime architektams, toliau pakeisti bus nieko neįmanoma“, – akcentavo D. Razauskas.
Įvairių žanrų kūrėjų pasirodymus organizuojantis viešosios įstaigos „Baleto teatras“ vadovas Valdas Petreikis sakė, kad pagal dabartinį projektą didžioji salė atrodo kitiems muzikos žanrams nepritaikoma.
Tuo metu, anot jo, būtent tokio dydžio salės nėra nei Vilniuje, nei Lietuvoje, ir ji reikalinga visiems muzikantams.
Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas teigė, kad projekto valdymo grupė per porą mėnesių planuoja patikslinti projektavimo užduotį Nacionalinės koncertų salės konkurso laimėtojams, kad jie galėtų baigti projektą.
Kultūros ministerijos atstovė Daiva Parulskienė tikino, kad ministerijos atstovai taip pat laikosi pozicijos, jog didžiojoje salėje turi būti įdiegti kintamosios akustikos sistemos elementai, kad ji galėtų būti naudojama ne tik klasikinei muzikai.
„Diskusijos tarp mūsų net ir nėra, nes mūsų požiūris visiškai sutampa, – teigė ji trečiadienį per Kultūros komiteto posėdį. – Startinė pozicija – kad didžioji salė yra natūralios akustikos salė, mes nenorime elektroninės akustinės sistemos, (...) Tačiau didžioji salė yra natūralios akustikos salė su kintamos akustikos elementais, kad galėtų būti pritaikoma įvairiems muzikos žanrams.“
„Puikiai suprantame, kad 1,7 tūkst. vietų yra didelė salė ir kad turime turėti galimybę joje pristatyti įvairių žanrų muziką“, – pabrėžė ji.
D. Parulskienės teigimu, valdymo grupės posėdžiuose bus kalbama su visomis suinteresuotomis grupėmis, kad būtų išgryninta užduotis architektams.
Nacionalinė koncertų salė Vilniuje bus statoma ant Tauro kalno, nugriovus Profsąjungų rūmus. Jos idėjos konkursą laimėjo ispanų architektų „Arquivio architects“ pasiūlytas projektas.
Čia numatyta įrengti iki 1,7 tūkst. vietų didžiąją ir 500 vietų mažąją salės, taip pat erdves barams, vestibiulį su vaizdu į miesto panoramą ir patalpas įvairiai kitai kultūrinei veiklai.
Numatomas koncertų salės projektavimo paslaugų ir statybos darbų biudžetas siekia 52 mln. eurų. Į šią sumą įtrauktos visos su objekto projektavimu, statyba ir įrengimu bei sklypo tvarkymu susijusios išlaidos.
