Specialisto paslaugų prireikia imant paskolą
Remiantis gyventojų apklausa, į nekilnojamojo turto vertintojus mūsų šalyje dažniausiai kreiptasi imant paskolą iš banko (44 proc.). Panašios paskolos, kaip žinoma, jau yra tapusios tradicija, įsigyjant būstą, o tokiais atvejais prireikia ir NT vertinimo paslaugos.
„Pastaruosius keletą metų jaučiame labai išaugusią tokios NT vertinimo paslaugos paklausą – ji sekė paskui būsto įsigijimo paklausos augimą, apie kurį NT rinkos ekspertai neatsitiktinai kalba jau ne pirmus metus. Tačiau pastebime ir kitą tendenciją – vis dažniau žmonės į turto vertintojus kreipiasi dėl to, kad tiesiog nori sužinoti, kiek vertas jų turtas. Šią tendenciją patvirtino ir tyrimas – dėl šios priežasties į NT vertintojus kreipėsi beveik penktadalis šia paslauga pasinaudojusių respondentų“, – pastebi Baltijos šalyse paslaugas teikiančios NT agentūros „1Partner LT“ vertinimo skyriaus vadovas Augustas Jagusinskis.
Beveik dviem trečdaliams NT vertinimas – tik formalumas
Kaip parodė tyrimas, turto vertintojo paslaugomis mūsų šalyje yra naudojęsi 39 proc. gyventojų, tačiau dauguma (59 proc.) jų turto vertinimą laiko formalumu, kurio reikalavo įstatymai ar skolintojas. Didžiausios naudos gavėju, atliekant turto vertinimą, dažniausiai buvo laikomas turto vertintojas, nes jis esą gauna už tai atlygį (41 proc.). Tik ketvirtadaliui respondentų (24 proc.) apklaustųjų turto vertinimas buvo naudingas, o štai net 17 proc. turto vertinimą laiko visiškai nenaudingu. Kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) apklaustųjų laikėsi nuomonės, kad naudą gauna visi: savininkas, valstybė ir pats turto vertintojas.
„Oficialiai teigiama, su paskola šiuo metu įsigyjama apie 40 proc. būstų, o 2007–2008 m. šis rodiklis siekė beveik 70 proc. Dabar bankai potencialius paskolų gavėjus prieš išduodant paskolas vertina griežčiau nei 2007–2008 metais, atsirado nemažai naujų sąlygų – Lietuvos bankas ir patys komerciniai bankai įvedė įvairių saugiklių. Vis dėlto nevertėtų to laikyti formalumu. Būstas dažnai perkamas vadovaujantis emocijomis, negalvojant apie ateities perspektyvas, išliekamąją vertę ar likvidumą. Yra tikrai svarbu, jog gyventojo perkamas būstas nebūtų pervertintas, t. y. vertintojas padeda susiorientuoti, ar pardavėjo prašoma kaina nėra per didelė“, – aiškina A. Jagusinskis.
Didžiausia blogybė – pervertintas NT
NT vertinimo specialistas taip pat pastebi, kad vertinant nekilnojamąjį turtą, dažniausiai nesutarimai iškyla dėl rinkos vertės. „Pardavėjai dažnai bando parduoti kuo brangiau. Taip pat atsiranda ir pirkėjų, kurie norėtų gauti paskolą bet kokia kaina, t. y. neįsigilina į tai, jog galimai permoka. Tačiau jeigu nekilnojamasis turtas bus įvertintas neadekvačiai, neatsakingai ar neprofesionaliai, galima sulaukti nemalonių pasekmių – nuostolių gali patirti tiek kreditorius, tiek ir būstą įsigijęs savininkas“, – tvirtina NT agentūros vertinimo skyriaus vadovas.
Pasak turto vertinimo specialisto, paskolos dydžiui apskaičiuoti bankas remiasi mažesne suma: ar tai būtų pardavėjo ir pirkėjo sutartyje nurodyta būsto kaina, ar turto vertinimo ataskaitoje nurodyta vertė. Jei turto vertinimo ataskaitoje nurodyta vertė gerokai mažesnė nei įsigyjamo būsto kaina, pirkėjui gali tekti didesnė finansinė našta, nei jis jai pasiruošęs.
Veiklą reglamentuoja įstatymas
A. Jagusinskis taip pat atkreipia dėmesį, kad turto vertintojo profesija Lietuvoje yra apibrėžta įstatymu. Įstatymas numato turto vertintojo atsakomybę, o jo profesionalumas lemia bankų, kuriems pateikiamos turto vertinimo ataskaitos, pasitikėjimą.
„Renkantis turto vertintoją, verta pasidomėti jo profesine patirtimi, taip pat įmonės reitingais. Kasmet reprezentatyvias apklausas rengia ir tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų žurnalas „Euromoney“. Interneto laikais nėra labai sunku sužinoti apie konkrečios NT agentūros reputaciją bei patirtį“, – pastebi A. Jagusinskis.
Sociologinį tyrimą, atskleidžiantį šalies gyventojų patirtį bei požiūrį į NT vertinimą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1012 respondentų.
