Šiame sklype miesto savivaldybė planuoja įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, taip pat įdiegti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, organizuoti antrinių žaliavų surinkimą bei perdirbimą. Aikštelė bus panaudota pakuočių ir antrinių žaliavų tvarkymo (rūšiavimo, saugojimo ir kito mechaninio apdorojimo) įrenginiui įdiegti.
Dar vienu sprendimu, kurį antradienį taip pat patvirtino Kauno miesto politikai, bus prašoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos perduoti savivaldybei neatlygintinai naudoti ir 1,9978 ha kitos paskirties (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) žemės sklypą Darbo g. 10, Kaune.
Šis savivaldybei reikalingas, kaip teigia jos įsteigtos įmonės „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas, savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimui, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimui, sąvartynų įrengimui ir eksploatavimui.
Tiesa, tiek viename, tiek kitame sklype yra ir statinių, kuriuos savivaldybei teks nupirkti iš jų savininkų.
Kauno miesto tarybos posėdyje politikams klausimą pristatęs savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Donatas Valiukas aiškino, kad didėjant miesto urbanizacijai, didėja paslaugų, susijusių su miesto tvarkymu ir priežiūra, atitinkamai didėja surenkamų atliekų kiekiai ir tvarkymo poreikiai.
Todėl svarbu rezervuoti valstybinės žemės sklypus, kuriuose pagal teisinius planavimo dokumentus galima vykdyti ir plėtoti atliekų perdirbimo veiklą, taip pat sudaryti sąlygas veiklai, susijusiai su miesto teritorijų, kelių ir gatvių priežiūra (transportui ir kitoms priežiūros priemonėms).
Kaip naujienų agentūrai ELTA teigė „Kauno švaros“ bendrovės generalinis direktorius S. Lazauskas, nors mieste jau daug padaryta gerinant komunalinių ir kitokių atliekų surinkimą bei rūšiavimą, šiuo klausimu yra dar nemažai tobulintinų dalykų. Iki šiol Kaunas neturi modernios didžiagabaričių atliekų aikštelės, nėra vietos, į kurią atvežęs nereikalingą, bet dar tinkamą naudoti daiktą, žmogus jį paliktų, kad kitas galėtų pasirinkti, kas jam pravers buityje.
Tokios „antram“ ar „trečiam“ gyvenimui naudingų daiktų pasikeitimo vietos (sandėliai) veikia daugelyje užsienio miestų, o Lietuvoje tai dar nedrąsiai diegiama. Nors tai – irgi vienas iš būdų prailginti daiktų tarnavimo laiką, neskubant jų iš kart „siųsti į sąvartynus“.
