Žemuosiuose Šančiuose iki šiol stovi apleistas buvęs kareivinių pastatas, kuriame nuo 2009 iki 2015 metų veikė viešoji įstaiga „Ąžuolyno meškučių“ cirkas.
Istorija, kaip šiame pastate įsikūrė cirko įkūrėjas M.Zobovas su tuomete žmona Agne ir kuo viskas baigėsi, verta kino filmo.
Dabar šis pastatas priklauso Kauno savivaldybei ir jo vaizdas liūdina. Statinys apgriuvęs ir einant metams tampa vis didesniu vaiduokliu.
„Ąžuolyno meškučių“ įkūrėjai ir vietos gyventojai įsitikinę, kad kai cirkas buvo išprašytas, pastate buvo galima įkurti bendruomenės ar kultūros centrą, o ne pasmerkti statinį nykti.
Kito cirko atstovai šią vasarą gyvybės bandė įpūsti dar vienam tuščiam savivaldybės pastatui, kuriame prieš 2 metus dar veikė vaikų globos namai „Atžalynas“. Kultūrininkai, jame surengę festivalį, taip pat bandė atkreipti valdininkų dėmesį į tai, kad mieste stinga patalpų bendruomenėms.
Savivaldybė pranešė, kad abu atvejai skirtingi. Buvusio cirko patalpas planuojama parduoti. Vaikų globos namų statinio likimas svarstomas.
Pastato vaizdas – nykus
A.Juozapavičiaus prospekte 25A numeriu pažymėtas pastatas, kuriame anksčiau veikė „Ąžuolyno meškučių“ cirkas, ir jį supantis sklypas badyte bado akis. Teritorija aptverta tik iš vienos pusės, todėl į buvusio cirko kiemą gali eiti kas panorėjęs.
Nekviesti svečiai prišiukšlino kažkada gražų buvusį kiemą su iš akmenų sumūrytomis terasomis ir šuliniu.
Dar išdaužė pastato langus, sulaužė duris. Be dangos styro viename pastato kampe iškilęs bokštas. Ant namo šoninės sienos puikuojasi rusiškas užrašas „Darbas – tau, tėvyne“.
Nors beveik visų langų ir durų ertmės susandarintos skardos lakštais, per išmuštų lauko durų stiklus galima pažvelgti į namo vidų. Jame matyti kažkada buvusio cirko patalpų likučiai – akmeninio baseino griaučiai, pelėsio apimtos sienos.
Šis pastatas apleistas stovi nuo 2015 metų, kai savivaldybė „Ąžuolyno meškučių“ cirko įkūrėjams M. ir A.Zobovams liepė išsikraustyti.
Kareivinių niekam nereikėjo
M.Zobovas prisiminė, kad 1991 metais Kaune pradėjo rengti pasirodymus su dresuotomis meškomis.
„Ieškojau patalpų, kuriose būtų galima įsteigti žvėrelių cirką. Iš pradžių bandėme įsikurti „Dainavos“ kino teatre, bet jis jau turėjo savininkus ir jiems cirko veikla nebuvo priimtina.
Paskui suradau patalpas Žemuosiuose Šančiuose, tada apleistose ir niokojamose senose kareivinėse“, – prisiminė M.Zobovas. Tos patalpos tada priklausė valstybės Turto bankui. M.Zobovas jose ėmė kurtis.
„Nors Turto bankas pastatą norėjo parduoti, niekas jo tada nepirko. Todėl 1992 metais ir leido mums čia bent laikinai apsistoti.
Kaip ir visos kareivinės, šis pastatas buvo labai nuniokotas, be langų, durų, kiauru stogu. Viskas, kas įmanoma, buvo išvogta“, – pasakojo cirko steigėjas.
Premjerą sustabdė meškos
Bijodamas, kad vieną dieną gali būti išprašytas iš kuriamo cirko, M.Zobovas savivaldybei ne kartą siūlė perimti patalpas iš Turto banko ir jas skirti cirkui.
Pasak M.Zobovo, Kauno valdininkai tokių idėjų girdėti nenorėjo, todėl jis ne kartą lankėsi Vyriausybėje, valdžios atstovus norėjo įtikinti, kad cirko Kaune reikia.
„Jokios reakcijos nebuvo. Todėl 2001 metais, kai premjeru tapo Algirdas Brazauskas, Mykolas sėdo į mūsų autobusą, į jį pasisodino meškas ir nuvyko į sostinę.
Iš ten nuvažiavo iki kelio, vedančio į Turniškes. Pakelėje sustojo, iš autobuso išsivedė meškas ir laukė, kol M.Brazauskas važiuos namo į savo rezidenciją“, – pasakojo A.Zobovienė.
Pasak kaunietės, premjeras, pamatęs apie kelio stovintį vyrą su dresuotomis meškomis, sustojo, išlipo iš automobilio ir išklausė M.Zobovo idėjas apie cirką.
Investavo šimtus tūkstančių
Šis M.Zobovo žygis, matyt, nebuvo veltui. 2002 metais M.Zobovas per pusę su Kauno savivaldybe įsteigė viešąją įstaigą „Ąžuolyno meškučių“ cirką.
Patalpas A.Juozapavičiaus prospekte savivaldybė taip pat perėmė ir M.Zobovui jose leido įsikurti pasirašius panaudos sutartį.
Kadangi patalpos buvo labai apleistos, jų remonto ir cirko įkūrimo darbai užtruko ilgai.
„Padedami įvairių žmonių dirbome išsijuosę. Reikėjo ne tik atnaujinti pastato sienas, stogą, grindis, bet įsirengti ir šildymo sistemą, nes senoji buvo sugriuvusi, taip pat kur kas galingesnį elektros įvadą.
Į cirko įrengimą investavau 700 tūkstančių litų (200 tūkstančių eurų)“, – pasakojo M.Zobovas.
Įrengė net žiemos sodą
Pirmasis spektaklis cirke įvyko 2009 metų pavasarį. Žvėrelių teatre lankytojams buvo skirtos trys patalpos. Vienoje įrengta fojė, kitoje – iš akmenų buvo sumūrytas didžiulis baseinas su kriokliu, žiemos sodas, įrengti akvariumai su žuvytėmis.
Pagrindinėje teatro salėje buvo pastatytos minkštos sofos, kuriose sėdėdami ir užkandžiaudami lankytojai galėjo stebėti teatro artistų pasirodymus.
Čia vienu metu tilpo apie 110 žiūrovų. Per proginius renginius vietų skaičių buvo galima padidinti.
Teatro atidarymo proga buvo parengta speciali programa „Cirko artistų atvykimas į savo namus“.
Joje pasirodė ne tik cirko vadovai ir artistai. Scenoje publiką linksmino meškos, žiurkėnai, pitonai, balandžiai.
A.Zobovienė pasakojo, kad po naują spektaklį sukurdavo kiekvienam naujam sezonui. Taip pat cirko artistų pasirodymai vykdavo savaitgaliais. Veikė vaikų cirko studija.
Skandalų buvo ne vienas
Vis dėlto cirko ir jo steigėjų gyvenimas nebuvo toks sklandus.
Pirmą skaudų smūgį žemiau juostos „Ąžuolyno meškučių“ cirkui sudavė 2008 metais įvykusi nelaimė, kai iš autobuso, stovėjusio greta cirko pastato, paspruko meška.
Tai pastebėjusi sargė bandė įvaryti agresyvų žvėrį į narvą ir smarkiai nukentėjo – meška nuplėšė moteriai skalpą.
Dėl šio įvykio M.Zobovui teko stoti prieš teismą.
Nemažai aistrų kilo ir dėl vienintelės Lietuvoje M.Zobovo šimpanzės Reginos. Paaiškėjo, kad suaugusi beždžionė buvo laikoma cirko artistų namų rūsyje ir ten praleido šešerius savo gyvenimo metus.
Tai sužinoję gyvūnų globėjai per teismus pasiekė, kad Regina būtų išvežta ir apgyvendinta Olandijoje veikiančiame šimpanzių rezervate.
Konfliktų kildavo ir su cirko kaimynystėje įsikūrusiais žmonėmis – jie buvo nepatenkinti cirką juosusia tvora ar buvo įsitikinę, kad M.Zobovas prastai prižiūri savo gyvūnus.
Apkaltino veiklos imitavimu
M.Zobovas pasakojo, kad savivaldybės vis prašė, jog ji suformuotų sklypą aplink cirko pastatą ir jis galėtų jį išsipirkti, kad taptų vieninteliu savo įstaigos šeimininku. Bet sklypo niekas neskubėjo formuoti.
„Bijojau, kad vieną dieną vis dėlto teks palikti patalpas, į kurias investavome daug pinigų. Todėl 2013 metais įsigijome kilnojamąjį cirką.
Tada daugiau laiko jau skyrėme jam, bet kai kurie renginiai „Ąžuolyno meškučių“ cirko patalpose vyko, pats pastatas buvo prižiūrimas“, – pasakojo A.Zobovienė.
Laiko vykdyti aktyvią cirko veiklą stigo ir dėl skandalingai byrėjusių poros santykių.
Įvairūs kauniečių skundai dėl „Ąžuolyno meškučių“ veiklos vis pasiekdavo savivaldybę.
„2015 metų vasarą sužinojome, kad patalpas teks palikti“, – pasakojo M.Zobovas.
Savivaldybės atstovai savo sprendimą grindė tuo, kad situacija, kai savivaldybė – cirko dalininkė, nėra normali.
„Ąžuolyno meškučių“ cirko savininkas buvo apkaltintas sklypo nepriežiūra bei tuo, kad veikla patalpose tik imituojama.
Veikla galėjo keistis
A. ir M.Zobovai sakė, kad jiems neliko nieko kita, tik savo cirką iškraustyti į Rokiškio rajone dar 2014 metais įsigytą dvarą.
A.Zobovienė svarstė, kad cirkas ir toliau galėjo veikti A.Juozapavičiaus prospekto patalpose.
„Suprantu, kad žmonių požiūris į cirke pasirodančius dresuotus gyvūnus keičiasi, todėl ir pats cirkas galėjo keistis. Jame buvo galima rengti įvairius kitus numerius be gyvūnų.
Ši vieta buvo kauniečių traukos vieta. Net praėjus keliems metams, kai išsikraustėme, žmonės vis dar skambindavo, klausdavo, ar gali apsilankyti su vaikais“, – pasakojo kaunietė.
A.Zobovienė tvirtino, kad kraustydamiesi iš cirko patalpų išsivežė, ką galėjo.
„Bet pastatas ir sklypas liko neapleisti. Jei jau negalėjome tęsti savo veiklos, kuri taip kliuvo savivaldybei, šias patalpas galėjo skirti kitai kultūrinei veiklai“, – svarstė moteris.
Dabar M.Zobovas gyvena savo dvare Rokiškio rajone ir dalimis pardavinėja šį turtą.
A.Zobovienė liko Kaune, pasinėrė į kitą verslą. Taip pat kelis kartus per mėnesį pasirodo su dresuotais šunimis ir paukščiais privačiuose renginiuose.
Ir jai, ir M.Zobovui pravažiuojant pro nykstantį pastatą Žemuosiuose Šančiuose dėl prastos jo būklės skauda širdį.
Patalpų norėjo bendruomenė
Žemųjų Šančių gyventojai dėl to, kad cirkas iškraustytas, nesijaudina.
„Manau, kad žvėrims, kurie čia buvo laikomi, miesto viduryje ne vieta. Kad ir kaip gerai jie būtų saugomi, gali susiklostyti nenumatytų situacijų ir dėl jų nukentėti žmonės ar patys gyvūnai“, – sakė netoli buvusio cirko gyvenanti Remigija Rainienė.
Tačiau patalpų, kurios stovi apleistos, gyventojams gaila.
Žemųjų Šančių Kranto alėjos seniūnaitijos seniūnaitė Rita Namikienė sakė, kad pro pastatą vis baisiau vaikščioti.
„Benamiai yra labiau pamėgę kitą, greta esantį vaiduoklį, – didelį taip pat apleistą kareivinių pastatą, kurio netvarko privatūs savininkai.
Todėl, laimė, gaisrų buvusio cirko pastate nėra buvę“, – pasakojo moteris.
Tačiau apleistas pastatas, pasak seniūnaitės, vis labiau kelia grėsmę praeiviams ir į jo kiemą lendantiems vaikams ar asocialiems asmenims.
„Neprižiūrimas statinys nyksta, virš pastato sienų esantys fasado likučiai ar bokštelis nežinia kokio tvirtumo, gali ir nugriūti, ką nors sužeisti“, – svarstė R.Namikienė.
Seniūnaitė pasakojo, kad Žemųjų Šančių bendruomenė neturi patalpų, kuriose galėtų burtis.
„Visi gyventojai būtų buvę labai patenkinti, jei patalpos būtų atitekusios bendruomenei. Tada remonto pastatui dar reikėjo nedaug.
Apmaudu matyti, kad savivaldybė mieliau savo turtą laiko apleistą, nei jį skiria gyventojams, jų reikmėms“, – sakė seniūnaitė.
Dokumentų tvarkymas užtruko
Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas neslėpė, kad sklypas ir pastatas, esantis A.Juozapavičiaus prospekte 25A, yra geroka Žemųjų Šančių piktžaizdė.
„Ši teritorija yra tarsi prakeikta. Perėmus cirko turtą savivaldybės žinion vis atsiranda įvairių nesklandumų.
Dar nuo 2015 metų aplink pastatą bandome suformuoti sklypą. Nuolat atsiranda įvairių techninių kliūčių. Pavyzdžiui, į formuojamo sklypo teritoriją buvo įsiterpęs bešeimininkis sklypas.
Dokumentų tvarkymo procedūros užtruko ilgai“, – sakė D.Valiukas.
Dabar sklypas, pasak savivaldybės atstovo, baigiamas formuoti.
„Kai tik dokumentai bus sutvarkyti, savivaldybė skelbs aukcioną ir šį sklypą su jame esančio pastato likučiais parduos“, – tvirtino D.Valiukas.
Bendruomenės patalpų turėtų prašyti
Tomas Jarusevičius
Kauno mero patarėjas ryšiams su visuomene
„A.Juozapavičiaus pr. 25A esančios buvusios „Ąžuolyno meškučių“ cirko patalpos pernelyg prastos būklės ir netinkamos bendruomenėms ar kitokiai veiklai.
Siūlyti tokias sunykusias erdves bendruomenei kurtis ir vykdyti veiklą būtų neetiška ir neatsakinga.
Be to, mūsų žiniomis, su tuo susijusių iniciatyvų ar pasiūlymų nėra sulaukta ir iš pačių gyventojų. Jei vis dėlto vietos bendruomenė pareikštų norą, miestas neabejotinai ieškotų galimybių suteikti tam tinkamas erdves.
Artimiausiu metu turėtų įvykti susitikimas su Šančių gyventojais, tad šį klausimą būtinai aptarsime bendraudami gyvai.
Šiuo metu išties vyksta minimos teritorijos sklypo formavimas ir, vos tik baigus šiuos darbus, planuojama skelbti aukcioną šiam objektui parduoti.
Buvęs vaikų globos namų „Atžalynas“ pastatas Partizanų g. 85 šiuo metu yra intensyvių diskusijų objektas. Norisi, kad sprendimas nebūtų skubotas.
Kol kas jo nepuolama parduoti – svarstomos galimybės pritaikyti patalpas socialinėms paslaugoms ar kitiems kauniečių poreikiams, vertinamos įvairios alternatyvos.“
Dvejus metus tušti stovi ir buvę vaikų namai
2017 metų pavasarį iškilmingai buvo užvertos vaikų globos namų „Atžalynas“ durys. Čia gyvenę 42 beglobiai vaikai perkelti į 7 savivaldybės butus.
Nuo to laiko savivaldybei priklausantis pastatas Partizanų gatvėje 85 taip pat stovi tuščias.
Uždarius šiuos globos namus buvo kalbama, kad į pastatą būtų galima perkelti specialiąją mokyklą neįgaliesiems, jos auklėtiniai dabar mokosi Apuolės gatvėje. Prieš tai ketinta atlikti pastato ir patalpų remontą.
Tačiau pernai pavasarį apleistame name kilo gaisras. Paaiškėjo, kad degė antrajame aukšte sukrautos šiukšlės ir sendaikčiai. Per gaisrą išdegė apie 15 kvadratinių metrų pastato grindų, aprūko sienos.
Tada savivaldybės atstovai pripažino, kad vaikų globos namų statinys buvo saugomas per prastai.
Šią vasarą be gyvybės ženklų stovinčiame pastate vyko tradicinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“.
Jo sumanytojas Gildas Aleksa pasakojo, kad jau tradiciniu tapęs cirko festivalis kasmet vyksta vis kitoje Kauno vietoje. Pernai renginiai vyko Šilainiuose.
„Visos cirko festivalio vietos turi kai ką bendra – tai miegamieji Kauno rajonai, kuriuose vis dar gana retai vyksta aktyvus kultūrinis ir bendruomeninis gyvenimas. Šiemet „Cirkuliacija“ kvietėme atkreipti dėmesį į apleistus pastatus, kurie galėtų tapti aktyviai veikiančiais bendruomenių ir kultūros centrais.
Norime pasakyti, kad Kaune yra vietų, kurios tinka šiuolaikiniam cirkui ir kurias nėra labai sunku pritaikyti. Todėl ir pasirinkome apleistas vaikų namų patalpas“, – sakė G.Aleksa.
Prieš festivalį patalpas jo rengėjams teko ir tvarkyti – uždaryti vaikų namai per trumpą laiką tapo pastatu vaiduokliu.
Dabar durys ir langai susandarinti metaliniais lakštais, namai tebestovi tušti.
