Sudomino ir Seimą
Aptarti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų centrinio pašto pastatų likimo rinkosi Seimo kultūros komitetas. Lietuvos paštas sprendimą parduoti pastatus motyvavo per brangiu jų išlaikymu, tačiau dalis politikų pasisako už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.
Susisiekimo ministras J. Narkevičius BNS yra pripažinęs, kad sprendimui atšaukti valdybą įtakos turėjo įmonės spendimas parduoti Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos centrinių paštų pastatus.
Dėl to į Vyriausybę kreipėsi ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, prašydamas ieškoti galimybės juos išsaugoti visuomenei.
Seimo narys Ramūnas Karbauskis posėdyje priminė, jog į Lietuvos paštą yra kreipęsis dėl objektų privatizavimo. Sprendimas parduoti tris centrinius paštus aukcione, anot R. Karbauskio, nėra priimtinas. Jo žodžiais, svarstytinos alternatyvos juos perduoti savivaldybei arba ieškoti kito būdo išsaugoti visuomenei.
Paveldosaugininkai tik už išsaugojimą
Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras priminė, jog apie centrinių paštų likimą kalbama jau kone metus. Paveldosaugininkų nuomonė sutampa su daugumos visuomenės, jog Kauno ir Klaipėdos centriniai paštai turėtų ir toliau teikti pašto funkcijas, kurios, Kauno ir Klaipėdos atveju, įrašytos kaip vertingosios savybės. Kaip ir visuomeninės paskirties išsaugojimas.
Kaune, anot V. Bezaro, nėra vertingesnio pastato nei centrinis paštas. Klaipėdos paštas savo amžiumi netgi vertingesnis, jį reikėtų saugoti dar labiau.
V. Bezaro žodžiais, savivaldybės atsisakė perimti paštų pastatus. Prieš du mėnesius, išgirdus, kad paštų pastatai bus parduodami, KPD diskutuota, ką reikėtų daryti, kad nepasikartotų Kauno pašto scenarijus, kuomet vertingą pastatą užliejo vanduo. Lietuvos paštas nepasiūlė alternatyvų. Paveldosaugininkai neturi galimybės uždrausti pastatų parduoti. Geriausias sprendimas, anot V. Bezaro, juos perimti savivaldybėms ir įveiklinti. Modelių pasaulyje yra įvairių: atiduoti savivaldybėms, visuomenės organizacijoms ir pan.
Lietuvos paštas pasirūpinti nepajėgus
Lietuvos pašto generalinės direktorės Astos Sungailienės teigimu, įmonės turtas labai didelis. Net 9 objektai – aktualūs paveldosaugininkams, tarp jų ir Šiaulių centrinis paštas. Trys minimi – didžiausi, vyksta veiksmai, susiję su jais. Lietuvos paštas, anot įmonės vadovės, nepajėgus tinkamai prižiūrėti didžiulių pastatų. Maža to, dalis patalpų nepritaikyta klientams ir darbuotojams. Jei minimi centriniai paštai nebūtų parduoti, jie, anot Lietuvos pašto vadovės, dūlėtų ir toliau. Atsižvelgiant į tai, valdybos priimtas sprendimas – perteklinis turtas turėtų būti skaidriai parduodamas.
A. Sungailienė komitete pabrėžė, kad prieš kiek daugiau nei pusantrų metų, pradėjusi vadovauti Lietuvos paštui, ji tikina šiuos pastatus radusi pustuščius bei apverktinos būklės.
„Tai, ką radau atėjusi vadovauti bendrovei, tiesa sakant, mane šokiravo: prastos darbuotojų sąlygos, nuostolinga veikla ir lėšų stygius, kuris lėmė tai, kad į aptarnavimo tinklo atnaujinimą nebuvo investuota nuo tarybinių laikų“, – sako A. Sungailienė.
Ji prisimena, kad iš karto pradėta ieškoti sprendimų dėl šių pastatų likimo, buvo vertintos visos galimybės – ir juos išlaikyti, ir parduoti. Tačiau prieita prie išvados, kad Lietuvos paštas nėra finansiškai pajėgus išlaikyti šiuos pastatus, o bendrovės veiklai šie pastatai nėra būtini.
Savivaldybių nesudomino
Juos visus dar 2018 pavasarį buvo siūloma įsigyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėms – su pastarosios savivaldybės vadovybe dėl šio pastato įveiklinimo pirmasis pokalbis įvyko dar 2019 m. balandžio 4 d. Jau tada Lietuvos pašto atstovai sulaukė atsakymo, kad Klaipėda neturi noro šio pastato įsigyti, tokių pačių atsakymų buvo gauta ir iš Vilniaus bei Kauno savivaldybių. Vėliau dar kartą Lietuvos paštas siuntė oficialius paklausimus, ar nori savivaldybės įsigyti šiuos pastatus – tokio noro nebuvo išreikšta. Taip pat tokio noro neparodė nei Turto bankas, nei LR Kultūros ministerija
Anot R. Karbauskio, minimi paštai yra paveldo objektai, kurių vertingose savybėse nurodyta, kad jie turi vykdyti veiklą. Lietuvos pašto sprendimai tam prieštarauja. Lietuvos paštas, anot R. Karbauskio, pasirinko įmonei naudingus sprendimus, o Kultūros komitetas gina visuomenės interesus. Anot R. Karbauskio, Klaipėdos savivaldybei siūlyta pašto pastatą įsigyti. Lietuvos pašto vadovė aiškino, jog Akcinių bendrovių įstatymas nenumato galimybės perleisti nemokamai valdyti pašto pastatus.
Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad įsigyti paštų pastatus gali tik už realią rinkos kainą. Išsiaiškinta, jog bent kol kas Lietuvos pašto inicijuotus aukcionus galėtų nutraukti valdyba, kuri bent šiuo metu neveiksni, naujai paskirta valdyba veiklą teoriškai galėtų pradėti lapkričio pabaigoje.
Aukcionai numatyti gruodį, taigi, naujoji valdyba teisiškai dar galėtų sustabdyti aukcionus.
Susisiekimo ministerijos noras, kad valdyba pradėtų veikti kuo greičiau. Realūs kandidatai parinkti, jei jie atitiks reikalavimus, procesas turėtų atitikti maždaug mėnesį.
Architektai turi savo viziją
V. Bezaras aiškino, jog, pavyzdžiui, Dubline, dauguma pašto pastatų pavirtę muziejais, dalis patalpų skirta klientams aptarnauti.
Architektas Audrys Karalius teigė, jog su Lietuvos paštu bendrauja nuo sausio, kuomet įvyko nelaimė Kauno centriniame pašte. Inciatyvinė grupė paruošė pasiūlymus, kaip Kauno centrinis paštas galėtų būti pritaikytas visuomenei.
Architektūros muziejus Lietuvoje uždarytas 2006 metais, manoma, kad muziejus, edukacinės erdvės galėtų įsikurti Kauno centriniame pašte. Kauno paštas buvo statytas kaip visos Lietuvos pašto rūmai. Tas pastatas turi UNESCO ženklą, yra modernizmo perlas. Jis, anot A. Karaliaus, neturėtų būti parduodamas vien todėl, kad yra nepatogus.
Paveldosaugininkų nuomone, centriniai paštai svarbūs visuomenei, piliečiams, juos išlaikyti valstybės rankose – prestižo reikalas.
Anot R. Karbauskio, dėl centrinių paštų likimo vis dar ketinama diskutuoti bent su dviem savivaldybėmis.
Investuos į technologijas
Pardavus centrinius paštus, lėšas ketinama skirti pašto skyrių atnaujinimui ir šiuolaikinėms technologijoms diegti bei darbuotojų sąlygoms gerinti.
Paveldosaugininkas Augis Gučas piktinosi, jog paveldo objektai parduodami, o tuomet įsikiša paveldosaugininkai. Tuomet daromi didžiuliai kompromisai, nuolaidos. Panašiai nutiko su Misionierių sodais, Jokūbo bažnyčios teritorija ir pan. Paveldosaugininko žodžiais, paštuose turi ir toliau veikti Lietuvos pašto skyriai.
R. Karbauskio žodžiais, Kultūros komiteto garbės reikalas, kad neatsitiktų tai, kas neturi atsitikti.
