„Didžioji dalis šalies gyventojų gyvena senos statybos būstuose, kuriems būdingos didesnės išlaikymo išlaidos. Todėl noras gyventi aukštesnės energetinės klasės būste yra suprantamas. Kaip rodo apklausos rezultatai, didesnės senos statybos būsto eksploatacijos išlaidos vienodai netenkina ir mažiausias, ir didžiausias pajamas gaunančių respondentų – jei galėtų, gyventojai rinktųsi šioms išlaidoms skirti mažiau lėšų“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
Pasak P. Ladziato, augančios gyventojų pajamos ir aukšti lūkesčiai gyventojus skatina pagalvoti ir apie kokybiškesnį būstą – gyventojai nurodo norintys gyventi geresnės kokybės namuose, rinktųsi gyventi ramesnėje aplinkoje ar nuosavame name.
„Apklausos duomenimis, į modernesnį ir kokybiškesnį būstą svarstytų keltis 32 proc. lietuvių. Maždaug kas ketvirtas (23 proc.) respondentas sako norintys gyventi ramesnėje aplinkoje, tiek pat – nuosavame name. Pasirinkimų sąraše gyventojai taip pat vardina didesnio ploto butą, būstą patogesnėje vietoje, geriau išplėtotą infrastruktūrą“, − gyventojų prioritetus apžvelgia „Swedbank“ atstovas.
Kokie kaimynų latvių ir estų prioritetai?
Būsto ekonomiškumas į svarbiausių kriterijų trejetuką patenka visose trijose Baltijos šalyse. Visgi galimybė sutaupyti būsto išlaikymo sąskaita lietuviams, latviams ir estams nėra vienodai reikšminga. Rinkdamiesi naują būstą skirtingų šalių gyventojai vadovautųsi kitokiais prioritetais.
„Apklausos rezultatai rodo, kad estai pirmenybę teiktų būsto plotui ir turėdami galimybę visų pirma rinktųsi didesnį būstą (31 proc.). Tuo tarpu didesnei daliai Latvijos gyventojų svarbu tai, kad būstas būtų ramesnėje vietoje. Šis veiksnys renkantis naują būstą Latvijos gyventojams yra vienodai svarbus kaip ir jo ekonomiškumas (26 proc.)“, − komentuoja P. Ladziato.
Tiesa, dalies gyventojų dabartinis būstas netenkina būtent dėl per didelio ploto. Gyventi mažesniame būste nei turimas svarsto 7 proc. Lietuvos gyventojų. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje į mažesnio ploto būstą turėdami tokią galimybę persikeltų, atitinkamai, 10 ir 15 proc. gyventojų.
Pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovo P. Ladziato, gyventojų poreikis įsigyti ar keisti būstą į naujesnį atsispindi būsto paskolų portfelio augime.
„Mūsų banko duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį gyventojų pasirašytų būsto paskolų suma išaugo 13 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2018 m. Vidutinė būsto paskolos suma išaugo kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų ir siekė 66 tūkst. eurų“, − sako P. Ladziato.
Pirmąjį šių metų pusmetį didžioji dalis gyventojų (68 proc.) būsto paskolas ėmė siekdami įsigyti butą, 29 proc. įsigyti arba pasistatyti namą, o likę 3 proc. būsto paskolą paskyrė kitoms būsto reikmėms, rodo „Swedbank“ duomenys.
