Svarbiausia – nedelsti
Advokatas N. Šilaika įvardija esmines aplinkybes, kurias gyventojai turi įvertinti, jei įsigiję ar atnaujinę būstą, pastebėjote statybinius defektus. Teisininkas sako, jog tokiu atveju, pirmiausia, ką reikia padaryti, tai kreiptis į pardavėją. „Civilinis kodeksas numato pardavėjo atsakomybę už iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvusius defektus, todėl visais atvejais, jei naujos statybos bute atsirado trūkumų, kurių priežastis netinkamai atlikti statybos darbai, gyventojas, pirmiausia, turėtų kreiptis į pardavėją, su kuriuo sieja tiesioginiai sutartiniai santykiai“, – sako N. Šilaika.
Advokatas teigia, kad tai, iš pirmo žvilgsnio atrodo elementaru, tačiau, pasitaiko atvejų, kai klientai nežino savo teisių ir šia proga nepasinaudoja.
N. Šilaika atkreipia dėmesį, kad Civilinis kodeksas numato iš pirmo žvilgsnio pakankamai ilgą – net 5 metų statybos darbų garantinį terminą, o paslėptų darbų ar tyčia paslėptų darbų garantiniai terminai dar ilgesni – atitinkamai 10 ir 20 metų nuo statybos darbų užbaigimo. „Per šį laikotarpį nustatęs trūkumą, gyventojas turi teisę kreiptis į pardavėją ar tiesiogiai į darbus atlikusį rangovą“, – pabrėžia advokatas.
Gyventojas, pastebėjęs būsto trūkumus turi teisę pasirinkti, ar iš karto kreiptis pagalbos į teisininkus ir statybos specialistus, ar pirmiausia bandyti problemą išspręsti tiesiogiai su pardavėju. Advokato nuomone, pirminius veiksmus gali atlikti pats gyventojas, nepatirdamas papildomų išlaidų specialistų pagalbai.
„Visgi, jei pardavėjas atsisako pripažinti broką arba išvis ignoruoja kreipimąsi dėl defekto pašalinimo, įstatymai nustato ir trumpesnį – 6 mėnesių – terminą kreiptis į teismą dėl parduoto buto trūkumų. Šis terminas skaičiuojamas nuo tada, kai gyventojas apie pastebėtą trūkumą pranešė pardavėjui, o pardavėjas arba atsisakė trūkumus taisyti, arba per protingą laiko tarpą nesiėmė jokių veiksmų“, – aiškina ekspertas.
Problemą reikia aptarti su kaimynais
Advokatas taip pat ragina nepraleisti progos surinkti įrodymus. Kitaip tariant, labai svarbu laiku užfiksuoti pastebėto defekto požymius. Tam paprasčiausiai gali būti panaudota nuotrauka arba vaizdo įrašas, darytas mobiliuoju telefonu.
N. Šilaika sako, kad gana dažna praktika, kai gyventojai kreipiasi į būstą nuo įvairių rizikų apdraudusią draudimo bendrovę. Pasak teisininko, paprastai statybos broko atveju draudimo bendrovės atsisako atlyginti patirtą žalą, tačiau į apžiūrą atvykęs draudimo bendrovės atstovas parengia apžiūros aktą, kuriame aprašomi tiek defekto požymiai, tiek preliminarios tokio defekto atsiradimo priežastys.
„Visų pirma, reikėtų raštu pranešti pardavėjui apie išaiškėjusius defektų požymius ir paprašyti imtis veiksmų defektų priežastims nustatyti ir jas pašalinti, – aiškina N. Šilaika. – Jei būstas naujas, dažnai atsiradusią problemą tikslinga aptarti su kaimynais, kurie, tikėtina, susiduria su panašaus pobūdžio problemomis ir esant galimybei kooperuotis bendraujant su namo statytoju.“
Dėl namo bendrojo naudojimo objektų trūkumų visiems gyventojams gali atstovauti įsteigta daugiabučio namo patalpų savininkų bendrija.
Dažniausi pavojai, su kuriais susiduria gyventojai
Iš gauto pardavėjo atsakymo (ar jo nebuvimo) galima spręsti, ar pardavėjas yra nusiteikęs geranoriškai, ir trūkumai bus šalinami, ar vis dėlto daugiau imituoja problemos sprendimą, vilkina ir tokiu būdu vengia savo atsakomybės už tokius trūkumus. APB „Iustum“ advokatas N. Šilaika išskiria dažniausius pavojus, su kuriais susiduria gyventojai.
Teisininkas atkreipia dėmesį, kad dažniausiai pardavėjas pasiūlo kreiptis tiesiogiai į darbus vykdžiusius rangovus arba informuoja, kad klausimo sprendimas yra perduotas už defektus atsakingiems asmenims. „Dažniausiai tokiu atveju rangovai pradeda perkėlinėti atsakomybę vienas nuo kito“, – sako teisės ekspertas, pridurdamas, jog pasitaiko ir taip, kad pardavėjas įtikinėja, trūkumus esant netinkamos eksploatacijos (drėkstančios sienos dėl nepakankamo buto vėdinimo) arba natūralaus statybos proceso pasekme (namas pirmus keletą metų turi „nusistovėti“).
N. Šilaika pabrėžia, jog dažnai tokio pobūdžio bendravimas ar susirašinėjimai laiškais tarp pardavėjo, gyventojo, rangovų užsitęsia ir praleidžiamas jau minėtas 6 mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl parduoto daikto trūkumų.
Vadovaujantis teisininko patirtimi, pasitaiko atvejų, kai pardavėjas pasiūlo darbų atlikimui palaukti palankių orų arba garantinio laikotarpio pabaigos – neva tada bus ištaisyti visi per garantinį terminą nustatyti trūkumai.
N. Šilaika sako, kad toks siūlymas nėra blogas, tačiau tokiu atveju turėtų būti gautas raštiškas ir konkretus pardavėjo patvirtinimas, kad jis pripažįsta savo atsakomybę už konkrečius trūkumus ir juos įsipareigoja pašalinti per konkrečiai nurodytus terminus (esant pardavėjo įsipareigojimui, minėtas 6 mėnesių terminas nepradedamas skaičiuoti).
Ką daryti, jei situacijos taikiai išspręsti nepavyksta?
Advokatas akcentuoja, kad gyventojai dažnai pirminių trūkumų požymių neįvertina kaip rimtų trūkumų, kurių pašalinimui vėliau prireikia sudėtingų ir akivaizdžių išlaidų reikalaujančių darbų. Pasak jo, dažnai periodinis drėgmės prasiskverbimas per pastato sienas ar kitas konstrukcijas, tose pačiose pastato dalyse pasikartojantys sienų įtrūkimai gali reikšti, kad tai nėra tik vienkartinės problemos, kurias galima išspręsti iš naujo nuglaisčius ir perdažius sieną.
Vis dėlto teisininkas sako, jog, nusprendus, kad nėra galimybės per minėtus terminus taikiai išspręsti trūkumų šalinimo klausimo, gyventojas turi priimti sprendimą dėl savo teisių gynimo būdo.
„Tokiu atveju reikėtų reikalauti neatlygintinai pašalinti nustatytus trūkumus ir jų priežastis. Taip pat galima savo lėšomis pašalinti nustatytus trūkumus ir kreiptis į teismą dėl tokių išlaidų atlyginimo. Dar vienas variantas yra apskaičiuoti trūkumų šalinimui reikalingų išlaidų sumą ir kreiptis į teismą dėl tokių išlaidų priteisimo avansu“, – aiškina teisės ekspertas N. Šilaika.
