Rugsėjo pabaigoje Kaune prasidėjusio architektūros festivalio „KAFe 2019“ organizatorius architektas Gintaras Balčytis įsitikinęs, kad norint pamatyti miesto plėtrą būtina į jį pažvelgti iš viršaus.
Todėl kauniečiams buvo sudaryta išskirtinė proga užlipti ant miesto centre esančio nebaigto statyti viešbučio „Britanika“ stogo, nes tai bene aukščiausias statinys šioje Kauno teritorijoje. Tai buvo paskutinis kartas, kai lankytojai galėjo patekti ant „Britanikos“ stogo, nes pastato netrukus nebeliks.
O nuo kokių dar pastatų galima pamatyti neregėtą Kauną iš viršaus? Gidai atskleidė tokias unikalias vietas.
Tiesa, ne į visus pastatus galima patekti kada panorėjus. O kur atsiveria miesto panoramos, kurias galima išvysti turint šiek tiek laisvo laiko ir su niekuo nesitariant?
Pakvietė atsisveikinti
Architektas G.Balčytis įsitikinęs, kad vaikščiodami po miestą mes į architektūrą žvelgiame akių lygyje ir nematome pastatų mastelio bei viso miesto vaizdo ir jo visumos.
„Pakviesdami ant „Britanikos“ stogo norėjome, kad žmonės įgytų unikalios patirties ir patirtų nekasdienių įspūdžių“, – sakė G.Balčytis.
Tiesa, patekus ant 1986 metais pastatyto, bet taip ir nebaigto 49 metrų aukščio viešbučio vaiduoklio stogo, nuo jo buvo galima tik dairytis ir pačiam ieškoti neregėtų vaizdų, nes apie tai, kas supa „Britaniką“, niekas nepasakojo.
Nuo „Britanikos“ stogo matyti naujai kylantys stikliniai statiniai Karaliaus Mindaugo prospekte bei senieji tarpukario pastatai su daugybe kaminų, senais stogais.
Ypač įdomu iš viršaus pažvelgti į kauniečiams lyg ir puikiai žinomą Karininkų ramovę, pamatyti visą jos dydį. Kitas netikėtas įspūdis – pamatyti centre esantį Tardymo izoliatorių, kurio dydis taip pat nustebina.
Ne ką mažiau įdomiai atsiveria Parodos gatvės, kylančios į kalną, vingis ar M.Žilinsko galerijai priklausančio techninės paskirties statinio stogas, ant kurio esančius kaminus išpaišė grafitininkai. Šiuos reginius vargu ar iš kur nors kitur dar galima pamatyti.
Galvojo jau tarpukariu
Ne kartą ant „Britanikos“ stogo lankėsi ir kelias ekskursijas ten yra vedęs kaunietis istorikas, paveldosaugininkas ir gidas, projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ koordinatorius Žilvinas Rinkšelis.
Jo nuomone, „Britanika“ – tikrai vienas tokių objektų, nuo kurio matyti įspūdingi vaizdai, bet tai tikrai ne vienintelis pastatas Kauno centre, vertas, kad jį lankytų smalsuoliai.
Gidas pasakojo, kad įdomių Kauno panoramų galima išvysti žvalgantis ir nuo tarpukariu statytų pastatų.
„Tada architektai galvodavo apie tokią galimybę ir kai kuriuos pastatus projektuodavo plokščiais stogais, kurie galėjo būti naudojami kaip pramogų ir miesto apžvalgos vietos“, – pasakojo Ž.Rinkšelis.
Ant stogo veikė restoranas
Vienas tokių – 1934 metais Laisvės alėjoje iškilę „Pažangos“ rūmai. Tai inžinieriaus Felikso Vizbaro suprojektuotas reprezentatyvus tarpukario laikotarpio objektas, skirtas biurams.
„Ant stogo buvo suprojektuota ir įrengta terasa. Penktajame pastato aukšte veikė restoranas, kuris vasaromis stalus pastatydavo ir terasoje. Kauniečiai čia pramogavo ir turėjo galimybę matyti Kauną iš viršaus“, – pasakojo gidas.
Dabar pastatas priklauso Vytauto Didžiojo universitetui (VDU). Dėl žmonių saugumo į terasą lankytojai neįleidžiami.
Vienas svarbiausių miesto reprezentacinių pastatų tarpukariu buvo Kauno centrinis paštas, kurio projektą taip pat kūrė F.Vizbaras. Pastatas iškilo 1932 metais.
„Yra išlikusių žinių, kad projektuojant pastatą planuota jo stogą pritaikyti miesto apžvalgai. Ar tai buvo įgyvendinta, duomenų nepavyko atrasti.
Bet man yra tekę lankytis ant pašto stogo“, – pasakojo Ž.Rinkšelis.
Pasak gido, pašto stogas turi nedidelį šlaitą, bet vis tiek tiktų ekskursijoms rengti.
Deja, Kauno centrinio pašto pastatas dabar parduodamas ir kol kas ekskursijų ten rengti neįmanoma.
Terasą dar tik įrengia
Ne ką mažiau graži panorama matyti ir nuo vadinamojo Jono ir Gedimino Lapėnų namo, esančio Kęstučio gatvėje.
Ekonomistas J.Lapėnas buvo vienas akcinės bendrovės „Pažanga“ steigėjų ir jos vadovų. Jo užsakymu 1932 metais irgi pagal F.Vizbaro projektą Kęstučio gatvėje 38 buvo pastatytas prabangus 6 aukštų nuomojamų butų pastatas.
J.Lapėno įpėdinis G.Lapėnas gyveno viršutiniame aukšte, kur buvo ir patalpos bendriems gyventojų poreikiams – salė su židiniu. Tuo metu pastato stogas buvo šlaitinis, bet sovietmečiu nudegė. Liko tik statinys lifto įrangai.
Dabartiniai namo savininkai pastatą atnaujina. Ant stogo vietoj nebereikalingos lifto įrangos būdos pastatytas naujas metalo ir stiklo antstatas. Aplinkui įrengiama moderni terasa.
„Nors darbai dar vyksta, kartais savininkai į terasą įsileidžia. Iš vienos jos pusės atsiveria vaizdai į Spaustuvininkų gatvę. Per terasoje esantį apvalų langą galima pamatyti minėtoje siauroje gatvėje pastatytą juodą modernų pastatą su žavingomis banguotomis balkonų linijomis“, – pasakojo Ž.Rinkšelis.
Iš kitos terasos vietos atsiveria centro ir Žaliakalnio vaizdai su juos karūnuojančia Prisikėlimo bazilika.
Išsiskyrė jau sovietmečiu
Dar vienas išskirtinis pastatas stovi tarp K.Donelaičio ir V.Putvinskio gatvių Vienybės aikštėje. Sovietmečiu tai buvo Pramoninės statybos projektavimo institutas. Dabar jis atnaujinamas ir taps modernių biurų BLC2 pastatu.
Gidas ir istorikas Ž.Rinkšelis pasakojo, kad sovietmečiu nuspręsta, jog plėtojantis miestui ir plečiantis jo teritorijai senasis Kauno centras – Rotušės aikštė – neteko centrinės aikštės reikšmės ir liko kaip senamiesčio architektūrinis paminklas. Pagrindine miesto aikšte turėjo tapti tuometė Juliaus Janonio, o dabar – Vienybės aikštė.
Architektai Algimantas Sprindys ir Valdas Stauskas aikštės šone suprojektavo daugiaaukštį, jis buvo baigtas 1966 metais. Pastatas tapo simboliškai svarbiausiu ankstyvojo sovietmečio modernizmo objektu Kaune, pradėjusiu formuoti naująjį Kauno miesto visuomeninį centrą dabartinėje Vienybės aikštėje.
Matyti modernizmo branduolys
Nuo dabar jau būsimo biurų pastato atsiveria Vienybės aikštę rėminančios K.Donelaičio ir V.Putvinskio gatvių atkarpos, kuriose stovi tarpukario modernizmo pastatų branduolys.
„Galima apžvelgti, kaip atrodo Kauno technologijos universiteto centriniai rūmai ar Lietuvos bankas, esantys K.Donelaičio gatvėje. Tolumoje kyšo tarpukariu pastatytos dabartinės Kauno valstybinės filharmonijos pastato bokštas.
Kiek pasukęs galvą pamatai V.Putvinskio gatvę su tarpukariu čia buvusiais ambasadų pastatais“, – pasakojo Ž.Rinkšelis.
Kaip ant delno matyti ir Vytauto Didžiojo karo muziejus, su juo sujungtas Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus su ant stogų iškilusiomis stiklinėmis piramidėmis.
Gidas tikisi, kad kai pastatas bus atnaujintas, jo savininkai taip pat įsileis smalsuolius pasidairyti nuo šio statinio stogo iš aukštai.
„Tikiuosi, kad verslininkai, valdantys išskirtinius statinius, supras, jog atverti stogus visuomenei jiems gali būti naudinga, o lankytojams tai galimybė pasigrožėti miestu iš viršaus“, – vylėsi gidas.
Prospektas lyg ant delno
Viena tokių vietų, kur patekti problemų nekyla, yra Vytauto prospekte esantis viešbutis „Magnum“ su ant stogo veikiančia apžvalgos aikštele.
Nuo jos matyti ne ką mažiau įspūdinga naujamiesčio panorama – besidriekiantis Vytauto prospektas su autobusų stoties vaizdais ir tolumoje baltuojančiu geležinkelio stoties pastatu.
Taip pat už Nemuno, H. ir O.Minkovskių gatvėje, stovinčiais „Kauno grūdų“ elevatoriais ir kitais statiniais.
Galima pasidairyti ir į nebaigtus statyti pastatus, kur buvo planuota įrengti turgavietę.
„Kai vedu ekskursijas po geležinkelio ir autobusų stoties rajoną ir jo apylinkes, jas užbaigiu šioje aikštelėje. Manau, kad iš įvairių aukštų Kauno taškų ne tik įdomu pasižvalgyti. Pamačius miesto centrą, senamiestį, Žaliakalnį, turistams lengviau orientuotis pačiame mieste, nes aišku, kurioje pusėje kas yra“, – atskleidė gidas.
Patiks reginys ir iš balkono
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus gidas Nerijus Babrauskas pasakojo, kad gražių Kauno vaizdų galima pamatyti ir iš kai kurių miesto pastatų viršutinių aukštų ar iš jų kiemų.
„VDU Teologijos fakulteto pastato, esančio Gimnazijos gatvėje, viršutiniame aukšte yra poilsio kambarys, skirtas studentams. Čia teko lankytis rengiant ekskursijas. Pro kambario langus matyti Steigiamojo Seimo aikštė, Maironio gimnazija, kiti aplink esantys pastatai ir gatvės. Vaizdas vertas dėmesio“, – sakė gidas.
Nuostabus miestas matyti ir iš Kauno valstybinės filharmonijos bokšto. Ten Kauno senamiesčio ir centro panoramą galima apžvelgti 180 laipsnių kampu. Gaila, kad bokštas naudojamas vien filharmonijos reikmėms ir ten patekti galima tik išskirtiniais atvejais.
Visi lankytojai laukiami Pelėdų kalno šlaite esančiame skulptoriaus Juozo Zikaro memorialiniame name-muziejuje. Iš jo kiemo terasos atveria puikūs miesto vaizdai, kurie ypač įspūdingi dabar, rudenį, kai medžiai nusidažo įvairiomis spalvomis.
„Taip pat puikus reginys matyti ir iš Žaliakalnyje, A.Fryko gatvės pabaigoje, esančio Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės buto-muziejaus balkono. Čia patekti taip pat nesudėtinga,“ – sakė N.Babrauskas.
Visas miestas – tarsi amfiteatras
Jonas Oškinis
Gidas
„Kaunas išsidėstęs tokioje palankioje geografinėje vietoje, kad didelė jo dalis yra tarsi natūralus amfiteatras, nes turime ir upių pakrantes, ir kalnų šlaitus, ir net piliakalnius.
Populiariausios vietos, kuriose galima apsilankyti bet kada, žinoma, yra oficialios apžvalgos aikštelės Šilainiuose ar Aleksote. Bet yra ir kitų įdomių vietų, iš kurių matyti žavūs miesto vaizdai. Nuvykus iki Aleksoto apžvalgos aikštelės palei šlaitus vedančiais takais verta paėjėti toliau. Nuo jų tarp medžių atsiveria ne ką mažiau nuostabūs senamiesčio, Nemuno vaizdai. Ne veltui čia – Linksmadvaryje – kūrėsi tarpukario profesūra.
Kita puiki vieta – Pelėdų kalnas Žaliakalnyje. Čia ir tarpukariu, ir dabar dailininkai mato tokią panoramą, kurią įamžina savo drobėse, tad pasidžiaugti ja taip pat verta.
Taip pat Žaliakalnyje, E.Fryko gatvės pabaigoje, yra nedidelė aikštelė, kurioje stovi kryžius, skirtas iš Lietuvos ištremtiems gyventojams. Anksčiau jis buvo medinis, dabar pastatytas naujas didelis metalinis atminimo ženklas. Iš šios vietos matyti Kauno geležinkelio stotis ir jos prieigos. Iš stoties į Sibirą buvo vežami kauniečiai, o dabar galima pamatyti, kaip vyksta geležinkelio atnaujinimo darbai.
Norint pasigrožėti gamtos vaizdais verta aplankyti Jiesios kraštovaizdžio draustinį. Čia matyti nuostabūs Jiesios krantai, atodangos, augalija.
Neseniai sutvarkytas Veršvų piliakalnis, į jį galima patekti iš Vilijampolės arba Šilainių. Ten įrengti laiptai, išgenėta augalija, todėl matyti Lampėdžių ir Lampėdžio ežero vaizdas.“
