Prieš porą savaičių Daržų gatvėje buvo nugriautas 1773 metais statytas namas. Jis turėjo vėlyvojo baroko stiliaus bruožų, kurie buvo būdingi to laiko gyvenamiesiems namams.
Kadaise pirmajame aukšte veikė paštas, kituose aukštuose gyveno žmonės.
Kad šis namas senamiestyje griaunamas, nebuvo paprasta pastebėti – jis visas buvo apdengtas nepermatomu tentu, ant kurio išpaišyti spalvingi namo fasadai. Vėliau paaiškėjo, kad po tentu nieko nebeliko.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad namo savininkai taip elgtis negalėjo, nes pagal patvirtintą projektą buvo numatyta namą restauruoti ir kapitališkai remontuoti.
Privalu buvo išsaugoti autentiškas XVIII a. sienas.
Namo savininkai tikino, kad visos vertingos detalės – plytos, medinės konstrukcijos, metalo dirbiniai – išsaugoti ir bus panaudoti.
Sudaryta specialistų komisija apskaičiuos padarytą žalą. Kaip įmanoma ją atlyginti, nežinia.
Bauda už pažeidimus atliekant tvarkybos ar statybos darbus – nuo 300 iki 1500 eurų.
Panaši istorija neseniai nutiko ir Didžiojoje Vandens gatvėje. 1890 metais statytas namas nugriautas, nors jį buvo leista tik kapitališkai remontuoti ir restauruoti.
Pastato savininkų teigimu, pradėjus darbus ir pajudinus vieną jo sieną viskas subyrėjo kaip kortų namelis.
Pilietiški klaipėdiečiai uždegė žvakutes prie šių pastatų, padėjo vainiką ir prie senojo raudonplyčio pašto Liepų gatvėje, kuris bus parduodamas su visu bokšte įkurdintu kariljonu.
Vainikai padėti ir prie Klaipėdos merijos bei Kultūros paveldo departamento pastato.
Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) narys istorikas Dainius Elertas teigė, kad šitaip Klaipėdai siunčiama žinia, jog čia griauti galima ką panorėjus: „Dar 2006 metais senamiestyje neliko kelių vertingų statinių: vienu atveju tai pavadinta kapitaliniu remontu, kitu – rekonstrukcija. Dabar vėl tas pat. Sumoki 500 eurų baudą ir gali griauti. O tokiems darbams vadovaujantys specialistai lieka nenubausti ir dirba toliau.“
Paveldosaugininkai tikina, kad niekas neleido tų pastatų griauti – buvo išduoti leidimai rekonstrukcijai, o prie kiekvieno objekto apsaugininko nepastatysi.
Esą bus apskaičiuota, kokia žala padaryta valstybei, nuo to priklausys ir bauda.
Be to, niokotojai privalės atstatyti nugriautas istorinę vertę turėjusias pastatų dalis.
