Po pastarųjų ukrainiečių muštynių Kaimelio gatvės gyventojams trūko kantrybė: nors jie kreipėsi į policiją ir nieko nelaimėjo, paprašė advokato, kad surašytų skundą.
Atvykėliai ne tik trikdo gyvenimą iki šiol ramioje buvusioje Kaimelio gatvėje.
Dabar jau baisu, kad jie gali taip pat užpulti kaimynus ir atitalžyti kaip savo tėvynainius.
Spardė gulintį žmogų
Kai rugsėjo 8-osios popietę į Kaimelio gatvę raudonu mikroautobusu atvažiavo nauja jaunų statybininkų iš Ukrainos brigada, kaimynai nufilmavo kraustynes viešoje vietoje.
Jau tada atvykėliai rusiškai pareikalavo: „Uberi kameru.“ („Paslėpk kamerą.“) Atrodė, kad jie čia šeimininkai.
Nuojauta kaimynų neapgavo. Jau po kelių valandų gatvėje vyko žiaurios muštynės: tiško kraujas, vienas parkritęs ant asfalto jų dalyvis buvo spardomas.
Vienas kitą ukrainiečiai daužė ir namo kieme.
Kai kaimynai ėmė šaukti, kad iškvies policiją, iš namo raminti peštukų atskubėjo anksčiau jame apsigyvenę ukrainiečiai.
Vaizdo įrašai nedomino
Kadangi panašių incidentų buvo ir anksčiau, kitą dieną Kaimelio gatvės gyventojai nuvažiavo į 6-ąjį policijos komisariatą. Kol priėmė tyrėja, teko laukti beveik dvi valandas.
Tačiau tyrėja pareiškė, kad Kaimelio gatvės gyventojai kreipiasi ne ten.
„O tai kur kreiptis, jeigu gatvėje girti vyrai mušasi?“ – atrėmė klausimu vilniečiai.
Bet tyrėjai to pasirodė per maža: ji iš gyventojų pareikalavo įrodymų, kad muštynėse dalyvavę ukrainiečiai buvo girti.
O peržiūrėjusi vaizdo įrašus pareigūnė pareiškė, kad jie sumontuoti.
Paskui ji kažkodėl nurodė, kad gyventojai eitų aiškintis į socialinį būstą nuomojančią ir administruojančią savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“.
Taisyklės – nė motais
Supratę, kad policijoje teisybės nesuras, gyventojai kreipėsi pagalbos į advokatą.
Kaimelio gatvėje atvykėliai iš Ukrainos gyvena jau beveik dvejus metus.
Kaimynai turi sukaupę nuotraukų kolekciją, iš kurios matyti, kad Vilniuje galiojantys įstatymai ir taisyklės svečiams – nė motais.
„Pastarųjų muštynių taip nepaliksime, nes nežinia, kada viskas vėl pasikartos. Juk atvyksta vis naujų nuomininkų. Kaip gyventi šalia tokių, kurie čia elgiasi taip, kaip namuose įpratę?“ – klausė kaimynai.
Dovanėlė – blakės
Didžiuliame 440 kvadratinių metrų name Kaimelio gatvėje, kuris nuomojamas ukrainiečiams, – dešimt kambarių. Kiekviename – jų po keturias dviejų aukštų lovas.
Beje, buvo nuomininkų, kurie spruko iš Kaimelio gatvės namo. Jie tikino, kad gyvenamąsias patalpas buvo apnikusios blakės.
Kaimynai, pamatę prie namo sustojusį dezinfekcijos paslaugų automobilį, sunerimo: juk blakės gali sėkmingai atkeliauti ir į jų namus.
Vėliau jie pastebėjo, kad į kiemą buvo išnešti čiužiniai ir net pačios lovos.
Sklinda šlykščios kalbos
Kaimynus piktina ir dar vienas dalykas: Kaimelio gatvės namas nuomojamas kelioms dešimtims atvykėlių, aplinkiniai konteineriai užversti jų nešamomis šiukšlėmis, o mokėti tenka visiems.
Mat už atliekų išvežimą mokama atsižvelgiant ne tik į būsto plotą, bet ir į šiukšlių svorį.
Namas, kuriame apsigyvenę ukrainiečiai, anksčiau buvo nuomojamas privačiam vaikų darželiui. Anot kaimynų, nors mažyliai dienomis kieme ir garsiau pačiauškėdavo, piktintis nebuvo dėl ko.
Dar anksčiau šį Kaimelio gatvės namą už 350 tūkst. eurų buvo mėginama parduoti.
Dabar jame gyvenantys ukrainiečiai mėgsta susirinkę parūkyti prie tvoros, o jų garsios kalbos sklinda po visą gatvę.
Ko tik gyventojai neprisiklausė! Ypač šlykščios kalbos – apie moteris.
„Paprašyti kalbėti tyliau, vieni paklūsta, kiti atšauna, esą jeigu nepatinka – užsidaryk langus. Gyventojai tame name dažnai keičiasi, vis naujus tenka raminti“, – dūsavo kaimynai.
Nuomojamo namo Kaimelio gatvėje šeimininkas Vilmantas Vaščiūnas prisipažino girdėjęs apie ukrainiečių keliamas muštynes. „Tegu kviečia policiją arba man pasako“, – labai paprastai į šią nelinksmą situaciją žvelgia vilnietis.
Jis nemanąs, kad padėtis tokia prasta: „Per porą metų gal tik pora nesusipratimų buvo.“ Tiesa, V.Vaščiūnas gyvena kitoje vietoje.
Baltarusiai – dar blogesni
Jis aiškino, kad tvarkdariu nebus: namą nuomoja įmonei, o ji – gyvenamąsias patalpas ukrainiečiams. Įmonė ir išveja triukšmadarius. Pasirodo, prireikė net sudaryti sutartį su saugos tarnyba, kuri privalo reaguoti kilus neramumų.
Paklaustas, ar nesibaimina, kad namą ukrainiečiai nugyvens, V.Vaščiūnas pripažino, kad buvo baisiau, kai jame gyveno baltarusiai: „Karštą keptuvę dėdavo ant stalo.“
Bet nuomininkų iš Ukrainos jis nesibaiminąs: sienų juk nesugrauš, o už turto sugadinimą sutartyse numatytos baudos.
Kaimynus V.Vaščiūnas guodė, kad name jau apsigyveno ir kelios moterys iš Ukrainos, tai dabar turėtų būti ramiau.
Pasiskundė savivaldybei
Nuo atvykėlių vasarą kentėjo ir Aukų bei Pamėnkalnio gatvių gyventojai.
Mat hostelyje „Do re mi“ įsikūrė į Vilnių iš Baltarusijos uždarbiauti atvykę darbininkai.
Jie aprimo tik po skundų savivaldybei.
Dėl nevalyvų kaimynų į savivaldybę kreipėsi daugiabučių namų savininkų bendrijos „Taurakalnis“ pirmininkė Ramunė Staugienė.
R.Staugienė minėjo, kad hostelio gyventojai, išėję pusnuogiai parūkyti į Aukų gatvę, garsiai šūkavo, rusiškai keikėsi.
Jie vakarus leido ant suolo prie Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus ir gąsdino savo elgesiu turistus.
Kai hostelio gyventojai įsismarkaudavo, kaimynai nekart kvietė policiją.
Atvykę pareigūnai triukšmadarius įspėdavo, tačiau netrukus Aukų gatvėje vėl skambėdavo rusiški keiksmažodžiai.
Tiesa, baltarusiai miesto centre viešai alkoholio nevartojo – galbūt žinojo, kad aplinkui pilna vaizdo kamerų.
„Ne patys maloniausi kaimynai. Prie muziejaus po jų vakarėlių lieka netvarka ir nešvara“, – piktinosi Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus Ūkio skyriaus vedėja Gintarė Vapšienė.
Baltarusiai maisto likučius, pakuotes palikdavo ant suolo, žemės, sumesdavo į šiukšlių dėžę. Vėliau iš jos atliekas išnešiodavo varnos ar vėjas.
Estija jau kratosi atvykėlių iš Ukrainos
Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helme pasiūlė panaikinti bevizį režimą Ukrainai, nes iš šios šalies esą atvyksta ne tiek ukrainiečiai, kiek Ukrainos rusai arba, pasak jo, tiesiog „homo sovieticus“.
Pasak ministro, jo partija nuo pat pradžių įspėjo, kad be vizų atvykstantys Ukrainos piliečiai gali tapti Trojos arkliu.
„Šis Trojos arklys dirba, be kita ko, Rusijos naudai. Šis migracinis spaudimas iš Rytų yra labai stiprus ir toliau stiprėja“, – pareiškė M.Helme.
Ministras nurodė išanalizuoti, ar Estija galėtų vienašališkai panaikinti bevizį režimą, kurį Ukrainai taiko ES. Dar šį rudenį jis žada pateikti parlamentui atitinkamą iniciatyvą.
Biometrinius pasus turintiems Ukrainos piliečiams 2017 metais buvo leista keliauti po Šengeno zoną asmeniniais arba darbo reikalais be vizos, bet kelionių trukmė negali viršyti 90 dienų per metus. Bevizis režimas taip pat nesuteikia teisės ukrainiečiams įsidarbinti ES.
