Šalia Siatlo įsikūrusio Medinos miestelio Amžinai Žaliuojančio Kelio (Evergreen Point Road) gatvėje, kur J.Bezoso ir B.Gateso namus skiria tik pora šimtų metrų, vidurdienį visiškai tylu. Nė vieno žmogaus.
Atrodo, kad net paukščiai, įsitaisę ant visada žaliuojančių milžiniškų medžių, vengia čiulbėti.
Nedaugelis lėtai pravažiuojančių automobilių – taip pat tylūs, nes varomi elektra.
Atrodo, viskas Medinos miestelyje persmelkta nebylaus prašymo – nedrumskite ramybės.
Milijardierių rajonas
Medinos miestelyje JAV šiaurės vakaruose, turinčiame 3 tūkstančius gyventojų, yra tik viena parduotuvė – „Grocery and Deli“.
Jos savininkas pasakojo, kad kartais pro šalį pražingsniuodavo „Amazon“ vadovas J.Bezosas, bet pastaruoju metu jis Medinoje nepasirodo.
B.Gatesą viena miestelio gyventojų matė neseniai kartu su Satya Nadella – dabartiniu jo įkurtos kompanijos „Microsoft“ vadovu.
Agentūra „Bloomberg“ bendrovės „Amazon“ vadovui J.Bezosui pasaulio turtuolių klube skyrė pirmąją vietą net ir po skyrybų su žmona MacKenzie. Jo turto vertė siekia 112 mlrd. dolerių (per 102 mlrd. eurų). Antrasis – B.Gatesas (103 mlrd. dolerių, arba 96,6 mlrd. eurų).
Vos už poros gatvių gyvena pastarojo bičiulis, buvęs „Microsoft“ vadovas Steve’as Ballmeris.
Jo turtas įvertintas daugiau nei 50 mlrd. dolerių (45,6 mlrd. eurų).
Gresia biudžeto deficitas
Tačiau miestelis, kuriame įsikūrę turtingiausi pasaulio verslininkai, nebesuduria galo su galu.
Medinai kitiems metams prognozuojamas pusės milijono dolerių (456 tūkst. eurų) biudžeto deficitas, jei miestas negalės padidinti savo pajamų iš mokesčių.
Tuomet Medina nebegalės laiku mokėti algų policininkams ir ugniagesiams, tinkamai pasirūpinti nuostabiais parkais ar atsilyginti paplūdimio prie Vašingtono ežero prižiūrėtojams.
„Nekilnojamojo turto vertė Medinoje toliau auga. Tai, deja, negali užtikrinti mūsų mokestinių įplaukų“, – sakė bendruomenės vadovas Michaelas Sauerweinas.
Bendruomenei, kuriai priklauso keletas turtingiausių planetos žmonių, baigiasi pinigai. Vargu ar gali būti geresnis įrodymas, kad Amerikos mokesčių sistema nėra tobula ir teisinga.
Jau seniai žinoma, kad JAV turtuoliai mielai aukoja net milijardus, bet mokesčių dažnai moka išvengti. B.Gatesas ir Siatle įsikūręs „Bill and Melinda Gates“ labdaros fondas yra vieni dosniausių ir žinomiausių pasaulio labdarių.
M.Bezos, po skyrybų su J.Bezosu prisijungsi prie iniciatyvos „Giving Pledge“, įsipareigojo mažiausiai pusę savo turto paaukoti visuomenei naudingiems tikslams.
Iš Medinos plaukia daug pinigų labdaringai veiklai, tačiau ne vietos bendruomenei.
Praėjusiais metais pasirodžiusios ataskaitos „Winners Take All“ apie turtinguosius autorius Anandas Giridharadas apibūdino Mediną kaip simbolį to, kad filantropija negali būti teisingo mokesčių mokėjimo pakaitalas.
Didumą pasiima valstija
Už uždarų didžiulių vartų stūksantis J.Bezoso vilų kompleksas užima 2,5 tūkst. kv. metrų.
Tuo metu nedidelėje, nors ir dailioje Medinos rotušėje susigrūdusi ir miestelio policijos nuovada.
Čionai bendruomenės gyventojus ir buvo sukvietę M.Sauerweinas bei jo kolegos. Jie norėjo paaiškinti, kodėl Medina nori padidinti nekilnojamojo turto mokestį. Tik J.Bezoso ir B.Gateso nebuvo.
„Esame nedidelė bendruomenė, kurios 2019 metų biudžetas siekė 6,9 milijono dolerių (6,3 mlrd. eurų. – Red.). Turime paprastą matematinę problemą. Mūsų išlaidos praėjusiais metais pirmiausia dėl infliacijos išaugo 4,5 proc., o pajamos – tik 2,5 proc.“, – sakė M.Sauerweinas.
Pasak bendruomenės vadovo, Medina daugiau nei 40 proc. pajamų surenka iš nekilnojamojo turto mokesčių.
„Deja, Vašingtono valstijoje turime įstatymą, kuris kenkia mūsų, vaizdžiai sakant, finansinei sveikatai. Ir tai gana išskirtinis atvejis visose JAV“, – aiškino M.Sauerweinas.
Susirinkusieji sužinojo, kad tik 8 proc. jų mokamų nekilnojamojo turto mokesčių lieka miestelyje. Didžioji dalis atitenka apygardai ir Vašingtono valstijai, iš to pirmiausia finansuojamos mokyklos.
Savarankiškai valstijos bendruomenės jau daugelį metų savo įplaukas iš nekilnojamojo turto mokesčių per metus gali padidinti tiktai vienu procentu, kitaip jos turėtų surengti balsavimą.
Šiais metais, M.Sauwerweino skaičiavimu, iš nekilnojamojo turto mokesčių Medina gaus tik 2,8 mln. dolerių (2,55 mln. eurų).
Miesto taryba galėtų 2020 metų pajamas padidinti tik 28 tūkst. dolerių (25,5 tūkst. eurų).
„Vien išlaidos ugniagesių tarnybai daugiau negu dvigubai viršija šią sumą“, – skundėsi M.Sauerweinas.
Skirtumas – didžiulis
Vašingtonas, kaip ir keletas kitų JAV valstijų, nedidina jokių pajamų mokesčių. Tokį elgesį vietos valdžia gana pagrįstai laiko pranašumu lenktynėse, kuriose stengiamasi prisivilioti gerai uždirbančius žmones ir bendroves.
Amerikoje įprasto apyvartos mokesčio tarifas čia aukštesnis negu šalies vidurkis. Tačiau tai niekuo nepadeda tokiems miesteliams kaip Medina, nes juose beveik nėra verslo.
JAV apskritai reikalauja daug mažesnių mokesčių iš savo gyventojų nei dauguma kitų Tarptautinei ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD) priklausančių valstybių. Mokesčiai Amerikoje sudaro 27 proc. bendrojo vidaus produkto, o Prancūzijoje – 46 proc.
Negana to, pernai prezidentas Donaldas Trumpas priėmė įstatymų dėl mokesčių mažinimo paketus, nors pirmiausia tai duoda naudos turtingiesiems.
Kainos smarkiai pašoko
Todėl Medina, M.Saerweino teigimu, turi dvi galimybes išvengti finansinės duobės – mažinti išlaidas arba didinti pajamas.
Pasirinkę antrąjį variantą Medinos gyventojai privalėtų pritarti, kad sutinka papildomai sumokėti po 20 centų (18 euro centų) nuo kiekvieno tūkstančio dolerių (912 eurų) savo nekilnojamojo turto vertės.
Apskaičiuota, kad 2 milijonų dolerių (1,8 mln. eurų) vertės namo savininkas turėtų miestelio iždą per metus papildyti 400 dolerių (365 eurais). Arba 34 doleriais (31 euru) per mėnesį – tiek kainuoja vyno butelis Medinos parduotuvėje „Grocery and Deli“.
„Mūsų naujasis kaimynas už savo namą sumokėjo 7,3 mln. dolerių (6,65 mln. eurų). Mes savo namą pirkome prieš 45 metus už 75 tūkst. dolerių (68 tūkst. eurų).
Anuomet nekilnojamojo turto mokestis per metus siekė apie 800 dolerių (730 eurų), dabar daugiau nei 20 tūkstančių dolerių (per 18 tūkst. eurų). Ir tu, Michaelai, sakai, kad iš tokio milžiniško mokesčio šoktelėjimo Medinai nieko nenubyra?“ – stebėjosi vyresnio amžiaus ponia.
„Taip, tiktai trupiniai“, – atsakė M.Sauerweinas. Jis žino, kad ne visi Medinos gyventojai yra turtingi. Ir tie, kurie atėjo į bendruomenės susitikimą, matyt, negyvena Evergreen Point Road gatvėje, kurioje stūkso į pilis panašios didžiulės vilos su prieiga prie ežero.
Atokiau stovi mažesni ir kuklesni namai, kurių gyventojams 400 dolerių per metus reiškia kur kas daugiau nei kitiems – tik geri arbatpinigiai.
Kas susimes atlyginimui?
Medinos bendruomenė gali ir mažinti išlaidas. Atsisakyti dalies policininkų, dėti ne itin daug pastangų valant sniegą, patiems prižiūrėti miesto parko žaidimų aikštelę. Tačiau to Medinos gyventojai nenori.
„Ar miesto taryba gali priimti privačias aukas? Jei kas nors norėtų finansiškai paremti, sakykim, policininką, ar tai būtų galima?“ – paklausė vienas jų.
„Teoriškai. Jei kas nors įsipareigotų vienam iš policininkų paaukoti metų atlyginimą, taip, tai įmanoma“, – sakė M.Sauerweinas.
Ar tai nebūtų galimybė išvengti mokesčių padidinimo paraginant tiesiog aukoti? Šis klausimas buvo skirtas miestelio turtingiesiems – ar jie savanoriškai negalėtų atverti savo storų piniginių, kad visiems nereikėtų daugiau mokėti?
Pasiūlymas lyg ir tinkamas. Tačiau yra ir kita medalio pusė – kas bus, jeigu kuris nors milijardierius staiga neteks noro aukoti ir kitais metais tvarkos sergėtojas, parko prižiūrėtojas, ugniagesys negaus dovanos – atlyginimo? Ar reikės juos atleisti?
Milžinai – mokesčių vengimo čempionai
Aršus Amerikos superturtuolių labdaringos veiklos kritikas A.Giridharadas sakė: „Mums nebereikia turtingų žmonių, kurie darytų gera. Mums reikia daugiau turtuolių, darančių mažiau žalos.“
Anot jo, aukoti esą kilnu. Bet jei labdaringa veikla pirmiausia padeda išvengti prievolių šalies iždui, ji netenka savo tikslo. „Valstybei reikalingi mokesčiai, o ne išmalda“, – tvirtino A.Giridharadas.
Kaip nedidelis miestelis prie Siatlo, kuriame įsikūrusi „Amazon“, trečios pagal vertę pasaulio bendrovės, būstinė, gali patirti finansinių sunkumų?
„Vienaip ar kitaip tai susiję ir su tuo, kad tokios bendrovės kaip „Amazon“ federaliniu ir nacionaliniu lygmeniu nemoka joms privalomų mokesčių“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Mokesčių ir ekonominės politikos instituto mokesčių ekspertas Mattas Gardneris.
Visos penkios didžiausios technologijų milžinės – „Apple“, „Google“, „Facebook“, „Microsoft“, „Amazon“, pasak M.Gardnerio, skirtingu būdu ir skirtingu laiku turėjo nuodėmių dėl mokesčių.
„Šios bendrovės yra tiesiog čempionės mokesčių vengimo srityje“, – sakė ekspertas. Todėl pinigų, kurių trūksta, negauna visi – šalis, valstija, atskiros bendruomenės, kurios susiduria su sunkumais finansuodamos savo viešąsias paslaugas.
(„Der Spiegel“, LR)
