Ką darys su T. Kosciuškos gatvės gale, prie Antakalnio žiedo, ilgą laiką stūksančiu didingu pastatu, apkaltu apipuvusiomis lentomis, bendrovės vadovė teigė dar svarstantys. „Šį objektą įsigijome tik šių metų birželio pabaigoje, todėl apie konkrečius planus kalbėti dar per anksti. Šiuo metu pasirašyta detaliojo plano iniciavimo sutartis ir tik kai detaliojo planavimo procedūros bus baigtos, matysime, ką konkrečiai galime išvystyti šioje teritorijoje“, – komentavo R.Grucienė.
Anot bendrovės vadovės, jie nuolat ieško perspektyvių teritorijų patraukliose miesto vietose, o sklypas su nebaigtu statyti pastatu yra unikalioje lokacijoje bei visiškai atitiko jų lūkesčius, todėl ir buvo priimtas sprendimas objektą įsigyti. Ilgą laiką ši teritorija buvo apleista ir tikrai nepuošė Vilniaus, todėl įmonė turi tikslą ją atgaivinti ir grąžinti atgal į miesto gyvenimą.
Įpusėtas ir daug metų nebaigiamas statyti mūras savo architektūra primena XIX a. rūmus.
Statinys iki šiol priklausė Australijos lietuviui milijonieriui J. Petraičiui (formaliai – jo žmonai Giedrai Petraitis). Klasicizmo stilių imituojančius rūmus Petraičiai pradėjo statyti maždaug 2000-aisiais. Pradėjo kaip savavališką statybą: 2001 metų kovą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba J. Petraičio žmonai Giedrai Petraitis, kuri buvo ir projekto užsakovė, ir dalies sklypo savininkė, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl savavališkai statomų gyvenamojo namo priestatų.
Valstybinės paminklosaugos komisijos specialistai šią J. Petraičio veiklą anuomet įvertino dar griežčiau. Komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės anuomet pasirašytame rašte teigta, kad statytoja G. Petraitis pažeidė Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatas ir režimą, įteisintą miesto bendruoju planu. Susipažinę su dokumentacija, paminklosaugininkai buvo šokiruoti ne tik pastato architektūros, bet ir projekto įgyvendinimo būdų, kurie, anot jų, yra neteisėti.
Už J. Petraitį tada mūru stojo tuometis Kultūros paveldo apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio vadovas Artūras Bundonis. „Šį pastatą po 50 metų gal įrašys į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Duok Dieve, tam žmogui sveikatos ir pinigų tuos rūmus pastatyti, kad tik nesustotų“, – tuomet linkėjo J. Petraičiui paveldosaugininkas. Praėjo 10 metų, leidimai ir paveldosaugininkų palaiminimai gauti, bet nebuvo panašu, kad lentomis užkaltas statinys galėtų būti įtrauktas į kultūros paveldo registrą.
Pranešama, jog „K.O.S. projektai“ inicijavo sklypo detaliojo plano koregavimą: siekiama pakeisti sklypo užstatymo tankumą, intensyvumą, statinio aukštį. Anot R. Grucienės, sklypo paskirtis liks gyvenamoji, daugiau detalių neskelbiama. Bendrovė atskleidė savo planus skelbti architektūrinį konkursą, išsirinkti geriausius projektinius pasiūlymus, kurie ir padiktuos tolesnius sprendimus.
J. Petraitis yra vienas originaliausių veikėjų Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais. Jis 2002 m. kandidatavo į šalies prezidentus paskelbęs radikalių permainų programą. 2006 metais J. Petraitis buvo įtartas antikvarinių vertybių kontrabanda: esą bandė išvežti į užsienį antikvarinę vertybę iš kunigo Ričardo Mikutavičiaus kolekcijos. Tačiau labiausiai milijonierius išgarsėjo, kai parduotuvėje „Humana“ matavimosi kabinoje sukeitė drabužius – apsirengė išsirinktus 17 litų vertės marškinius, savo paliko ir išėjo nesusimokėjęs.
