„Turime problemų su migracija, pakankamai didele aplinkos tarša didmiesčiuose, nedidelius atstumus, bet prastą pasiekiamumą, prastą žemės išteklių kokybę kai kuriuose regionuose, ekonominis aktyvumas daugelyje savivaldybių yra užslopintas, ribotas kultūros pasiekiamumas. Nėra taip, kad vienoje savivaldybėje yra viena problema, jos susijusios. Priemiesčių problemos persikelia į centrą. Rugsėjo 1 d. yra gera proga suprasti, kodėl yra spūstys“, – teigė M. Narmontas.
Pasak viceministro, bendrasis planas bus strateginis Lietuvos dokumentas, kuris turėtų padėti planuojant Lietuvos ateitį. „Bendrasis planas daro didelę įtaką ekonomikos augimui ir padeda pasiekti užsibrėžtų tikslų. Pirmą kartą bendrasis planas taps strateginiu dokumentu. Tai reiškia, kad, planuojant tiek Lietuvos, tiek ES biudžetą, bendrojo plano sprendiniais reikės vadovautis,“ – teigė M. Narmontas. Tikimasi, bet bendrasis planas Seimui bus pateiktas dar spalio pabaigoje.
„Koncepcijos rengimo baigimo stadijoje esame. Lapkričio pradžioje ar spalio pabaigoje Vyriausybė Seimui turėtų teikti patvirtinti koncepciją. Mūsų tikslas, kad tada, kai koncepcija atkeliaus tvirtinimui, dokumentas būtų su kuo mažiau pakeitimų,“ – sakė viceministras. Naujasis LRBP nustatys šalies teritorijos erdvinio vystymosi kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, užtikrins, kad būtų suderinti galiojantys ir kuriami strateginiai planavimo dokumentai, turintys erdvinę išraišką. Naujojo LRBP sprendiniai galios iki 2030 m., o pasiūlyta vizija – iki 2050 metų.
M. Narmontas pabrėžė ir tai, jog sostinė turėtų konkuruoti su Ryga, Minsku, Varšuva, taigi, itin svarbu išlaikyti didžiausius centrus ir jų įtaką. Itin svarbi – Kauno ir Vilniaus dipolio idėja bei Panevėžio ir Šiaulių partnerystė. Antra vertus, kad dipolis būtų gyvas, itin svarbus kokybiškas susisiekimas.
Bendrojo plano koncepcijoje įtvirtintas nuostatas ateityje turėti gyvybingas kaimo vietoves bei tvarius miestus. Socialūs, tvarūs miestai, anot M.Narmonto, visų pirma, kompaktiški, o ne išskydę. Įprastai skaičiuojama, jog jeigu nėra 30 gyv. 1 ha, tokia teritorija subsidijuojama. Lietuvoje tokių teritorijų daug, taigi jose infrastruktūra nėra tvari. „Mūsų idėja nereiškia, kad turėtume vienoje teritorijoje sugrūsti gyventojus, miestai turi vystytis tvariai. Juose turi atsirasti kokybiška socialinė, rekreacinė infrastruktūra“, – kalbėjo viceministras.
Kita svarbi problema – prieinamas būstas. Vilniuje būsto prieinamumas tampa sudėtingas, išsinuomoti ar įpirkti būstą, ypač atvykusiems iš kitų miestų, tampa pakankamai sudėtinga.
Skaičiuojama, jog gyvenamajai statybai Lietuvoje per metus išduodama daugiau kaip 8 tūkst. statybos leidimų, panašiai Švedijoje, tik ten gyventojų – 9 mln.
Lietuvos bendrajame plane numatyta, jog naujose vietose, kad ir privačioje žemėje, ateityje kurtis nebus galima, tik ten, kur jau yra užstatyta. M. Narmontas komentavo, jog yra prieš chaotišką miestų užstatymą ir prieš tai, jog būtų galima nevaržomai statyti visoje Lietuvoje. Tas, visų pirma, labai brangiai kainuoja, be to, turi įtakos aplinkai. „Statykis, kur pageidauji, bet turi įrengti reikiamą infrastruktūrą. Kai šį principą turėsime, bus galima statytis paežerėse, laukuose. Kol kas dažniausiai jokios infrastruktūros nesukuriama, laukiame iš savivaldybių. Keista ar ne, bet ūkininkų sodybos intensyviausiai statomos netoli Vilniaus, paežerėse“, – komentavo M.Narmontas.
