Meilės alėjoje, Birutės parko pašonėje, prie pat kopų išaugusio pastato teisėtumu po „Lietuvos ryto“ publikacijos suabejoję Klaipėdos prokurorai turėtų pateikti nemažai klausimų šią statybą tikrinusiai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir leidimą statybai išdavusiems kurorto savivaldybės specialistams.
Palangos savivaldybė tikina, kad 2014 metais dušinių rekonstrukcijai statybos leidimas išduotas teisėtai, o statybos inspektoriai tvirtina, jog patikrinus statybą esminių nukrypimų nuo projekto neaptikta.
Tačiau Statybos inspekcija kažkada aiškių daugiabučio namo požymių Palangoje neįžvelgė ir patikrinusi Užkanavės gatvėje statytą beveik 1000 kvadratinių metrų ploto vienbutį individualų namą.
Po tokios inspekcijos išvadas sumalusio teismo sprendimo naujieji pastato savininkai šį griozdą nugriovė.
Bandė statyti grožio kliniką
Šalia jūros, Meilės alėjoje, „Lietuvos ryto“ atrastas įspūdingas pastatas iškilo vietoj čia buvusių paplūdimio dušinių, kurios statytos beveik prieš 50 metų.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir valstybei stokojant pinigų buvo stengiamasi privatizuoti kuo daugiau nekilnojamojo turto.
Tokio likimo neišvengė ir Palangoje, jūros priekopyje, esantys paplūdimių aptarnavimo statiniai: tualetai, dušinės, visuomeninio maitinimo paviljonai.
Dušines Meilės alėjoje šalia S.Dariaus ir S.Girėno gatvės įsigijęs kaunietis verslininkas vietoj jų užsimojo pastatyti trijų aukštų plastinės chirurgijos kliniką, kurios plotas turėjo siekti daugiau kaip 1000 kvadratinių metrų.
Tuometei kurorto valdžiai užteko proto pasipriešinti tokiems verslininko užmojams. Kaunietis šį sprendimą skundė teismams, tačiau Aukščiausiasis teismas šiame ginče padėjo tašką įpareigojęs savivaldybę patvirtinti šio sklypo užstatymo reglamentus.
Prieš 15 metų detalųjį planą rengęs architektas Raimondas Bakas prisiminė, kad rekreacinės paskirties žemės sklype buvo numatyta leisti pakeisti statinio paskirtį iš dušinių į pliažo aptarnavimo paskirtį.
Anot R.Bako, lyginant su buvusiomis dušinėmis, kurias sklypo savininkas jau buvo seniai nugriovęs, patvirtintas sklypo užstatymas nepadidėjęs, nes dušinės buvusios gana aukštos ir didelės – po 10 dušų moterims ir vyrams.
Užstatymas didėjo 5 kartus
Tačiau atminties spragomis besiteisinusio architekto žodžiams prieštarauja ir dokumentai: vieno aukšto dušinių užstatymo plotas siekęs tik 59 kvadratinius metrus, o pagal R.Bako detaliojo plano nustatytus reglamentus esą rekonstruotas dabartinis pastatas užima 292 kvadratinių metrų plotą.
Su rūsiu ir mansardiniu aukštu jo bendrasis plotas siekia beveik 500 kvadratinių metrų.
Šitaip sėkmingai suplanuotą žemės sklypą nusipirko kelių viešbučių savininkas palangiškis Kęstutis Gecas. Netrukus prasidėjo ir statybos.
Žvelgdami į sparčiai kylančias būsimojo pastato konstrukcijas palangiškiai neabejojo, kad čia bus dar vienas jo valdomo „Palangos“ viešbučio apartamentų korpusas.
Tačiau tuoj pat kilo skandalas – paaiškėjo, kad K.Gecas stato negavęs statybos leidimo.
Anot buvusio prokuroro ir verslininko, 2007 metais jis kreipėsi į savivaldybę prašydamas leisti statyti. Iš pradžių Nuolatinės statybos komisija tam lyg ir pritarusi – jis net gavęs statybos leidimo kopiją, patvirtintą savivaldybės antspaudu.
Vėliau savivaldybė apsigalvojusi ir statybai paprieštaravo.
Bet K.Gecas gautą antspauduotą kopiją jau buvo užregistravęs.
Painiava dėl savininkių
Prasidėjo teismai, kurie galų gale nusprendė, kad norėdamas tęsti sustabdytą statybą K.Gecas privalo gauti savivaldybės statybos leidimą, jei ne – pradėtą statinį nugriauti.
Su užduotimi verslininkas sėkmingai susitvarkė – 2014 metų lapkritį statybos leidimas buvo gautas, o po metų jis nebaigtą statyti pastatą pardavė 53 metų klaipėdietei Natalijai Zolotnitskajai.
Moteris aiškino, kad pastatas priklausąs jos anksčiau vadovautai įmonei, o ji su išgarsėjusiu pastatu neturinti nieko bendra.
Nors Registrų centro išraše aiškiai nurodoma, kad statinio savininkė – N.Zolotnitskaja.
Tačiau akyli palangiškiai pastebėjo, kad baigiant statyti pastatą informacinėje lentelėje kaip statytoja buvo nurodyta Margarita Zolotnitskaja.
Kalbama, kad ši Rusijoje gyvenusi verslininkė milijonierė iš Kemerovo srities persikėlė į Kaliningradą ir lankydamasi Palangoje susipažino su kurorto verslo elitu. Ir tada nutarusi čia investuoti.
Kavinė virto poilsio pastatu
Kuo gali virsti į poilsio aptarnavimo paskirties pastatą rekonstruojamos dušinės, aiškiai liudija šalia stovintis oranžinis kubas. Jame anksčiau veikė vieno aukšto su dviaukšte mansarda viešbutis „Voveraitė“ su kavine.
Prieš 12 metų su tuometės Palangos valdžios palaiminimu prasidėjo rekonstrukcija.
Vietoj nugriauto 432 kvadratinių metrų ploto viešbučio su kavine buvo pradėtas statyti keturių aukštų pastatas, kurio bendrasis plotas siekia daugiau kaip tūkstantį kvadratinių metrų.
Perstatomas „Voveraitės“ viešbutis yra įstatymu patvirtintoje pajūrio apsaugos juostoje, kurioje naujoms statyboms turi pritarti ir Vyriausybė.
Tačiau vietoj „Voveraitės“ viešbučio statomai poilsinei tokio pritarimo nereikėjo, nes jis esą tik rekonstruojamas.
Butai parduodami ir kopose
Kilus K.Geco statybos skandalui Aplinkos ministerijos komisija susidomėjo ir šalia statomu griozdu.
Statybos buvo sustabdytos, nebaigti mūrai nejudinami stovėjo ilgai, tačiau prieš keletą metų statybos atgijo, greitai buvo baigtos ir prieš trejus metus pastatas įteisintas.
Dabar čia yra poilsio paskirties pastatas su gyvenamosios paskirties patalpomis. Internete skelbiama ne vien apie čia esančių apartamentų nuomą už 180 eurų per parą, bet ir kad šiame name parduodami butai.
Paskambinus nekilnojamojo turto pardavimo agentei ji patvirtino, kad šiuo metu viršutiniame aukšte parduodami du 65 ir 50 kvadratinių metrų ploto butai, jų kaina siekia nuo 280 000 iki 360 000 eurų.
Kaip ir rekonstruojamos dušinės, šis pastatas patenka į Vyriausybės nutarimu patvirtintą ir į Palangos bendrąjį planą įtrauktą pirmąją kurortų apsaugos zonos juostą, kurioje draudžiama nuolat ar laikinai gyventi.
Kaip kopose esančio pastato savininkai sugebėjo apeiti šį draudimą?
Sugriauta infrastruktūra
Buvęs ilgametis Palangos vyriausiasis architektas Edmundas Benetis mano, kad rekonstruojamų dušinių savininkai dabar skuba įgyvendinti tai, ką anksčiau spėjo padaryti kiti, įsigiję privatizuotus pajūrio tualetus ir dušines.
Architekto teigimu, Palanga palei pat jūrą priekopyje vienoje linijoje nuo sovietmečio laikų turėjo unikalią paplūdimio infrastruktūrą, kokios nebuvo nė viename Latvijos pajūrio mieste.
Nuo Birutės kalno Meilės alėja ir dviračių taku iki pat Užkanavės buvo išdėstyta tanki stacionarių viešųjų tualetų, dušinių ir visuomeninio maitinimo taškų grandinė.
Beveik 4 kilometrų ilgio paplūdimių ruožo priekopyje buvo 14 stacionarių tualetų.
„Po neišmintingai vykdytos privatizacijos ši grandinė dabar yra sutraukyta, išlikęs vos vienas kitas veikiantis tualetas, o paplūdimio aptarnavimo infrastruktūros objektai iš prieškopio dabar persikėlė į patį paplūdimį“, – aiškino E.Benetis.
Vietoj tualetų – poilsinės
Šios infrastruktūros objektai priekopyje buvo statomi prie kiekvienos į kopas įsikertančios gatvelės pabaigoje.
Štai Meilės alėja einant į šiaurę ties Kęstučio gatve esanti vienam verslininkui iš Maskvos priklausanti poilsinė „Vasaros ambasada“ atsirado privatizavus čia stovėjusią vasaros užkandinę.
Kiek tolėliau, ties Gedimino gatve, stovi nemažas „Lagūna“ pavadintos poilsinės pastatas. Jis šitaip išsipūtė po to, kai čia buvusias dušines privatizavo vienas dabar jau miręs Palangos advokatas.
Šių pastatų kiemai pilni automobilių, klega poilsiautojai.
Už jūros tilto, ties Gintaro gatve, prie pat jūros vietoj dušinių puikuojasi „Vila Bella“.
Ją pasistatė 1993 metais dušines privatizavęs žinomas Šventosios verslininkas, kuris vėliau buvo kurorto tarybos narys.
Po dvejų metų, 1995-aisiais, miestas pardavė ir šalia dušinių buvusius tualetus.
Prieš 12 metų neveikiantis tualetas nutrupėjusiomis plytomis ir su užmūrytu įėjimu čia dar stovėjo, tačiau dabar čia jau išaugęs dviejų aukštų poilsio namelis, kuris priklauso nekilnojamojo turto plėtra užsiimančiam kurorto verslininkui. Nuo jo iki paplūdimio – vos 50 metrų.
Tikina pastatų nedidinę
Už 150 metrų šalia tako į kopas – kavinė „Krantas“. Kadaise čia stovėjo taip pavadintas visuomeninio maitinimo paviljonas.
Jį privatizuoti siekė ir buvęs aukštas politikas, bet pasiūlęs didesnę kainą aukcioną laimėjo kitas kurorto verslininkas.
Vietoj paviljono pradėta namo statyba taip pat buvo įstrigusi ir paskelbta kaip neteisėta. Vėliau statyba buvo baigta ir įteisinta.
Per vasarą čia gyvenantis kavinės savininkas tikino, kad jo pastatas po rekonstrukcijos yra tokio pat dydžio kaip čia stovėjęs paviljonas.
Tačiau kurorto senbuviai čia buvusio tokio didelio paviljono neprisimena.
Statė pagal kitą projektą
Už kavinės „Krantas“ einant į šiaurę – dar viena priekopio statyba netoli gelbėjimo stoties.
Statybvietėje ant tvoros pakabinta informacinė lenta skelbia, kad čia bus dviejų aukštų paplūdimio aptarnavimo pastatas.
Ant lango net išrašyta, kokios paskirties patalpos čia įrengiamos: pirmame aukšte restoranas su terasa, o antrame – patalpos masažui, grožio paslaugoms, mokymams, treniruotėms.
Lieka tikėtis, kad šios patalpos nevirs poilsiui skirtais kambariais.
Prieš 13 metų šioje vietoje vietoj nugriautos užkandinės taip pat buvo pradėta statyti kavinė, bet su viešbučiu, kuriame buvo numatyta 20 apartamentų.
Įžūlūs statytojai trijų aukštų pastatą statė ne pagal tą projektą, kuriam buvo išduotas statybos leidimas.
Pagal suderintą projektą čia stovėjusi užkandinė turėjo būti pertvarkyta į 170 kvadratinių metrų ploto užimančią dviaukštę 5 metrų aukščio kavinę su dušais.
Tačiau iš tiesų pagal neteisėtą projektą čia buvo 22 metrų ilgio ir 13 metrų pločio trijų aukštų su rūsiu pastatas, kurio užstatymo plotas siekė 286 kvadratinius metrus. Numatyto statinio aukštis turėjo siekti beveik 10 metrų.
Statybos inspektoriui įsibėgėjusius statybininkus tą kartą pavyko sutramdyti tik iškvietus policiją.
Namas išaugo kopose
Kiek tolėliau į šiaurę, už „Lino“ reabilitacijos centro, – dar vienas palaidotas sovietmečio laikų tualetas. Vietoj jo kopose – prašmatnus nemažas namas.
Prieš 12 metų vietoj čia buvusių paplūdimio tualetų buvo pastatytas viešbutis su kavine. Kaip jo statybai buvo pritarta, neaišku, nes iki jo nebuvo net oficialaus privažiavimo.
Norint atvykti viešbučio svečiams tekdavo važiuoti dviračių ir pėsčiųjų takais. Daugeliui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra tekę susimokėti baudą.
Keletą kartų savininkus ir pavadinimą keitęs viešbutis dabar yra uždarytas. Kalbama, kad čia yra naujųjų šeimininkų poilsio namas, į kurį dabar teismo sprendimu teisėtai atvažiuojama pėstiesiems skirtu taku per miškelį.
Čia buvusius tualetus kadaise buvo leista rekonstruoti su sąlyga, kad čia išliks poilsiautojams prieinami nemokami tualetai.
Viešbučiui vos tik pradėjus veikti apie tai žinančius poilsiautojus administratorius įleisdavo į vidų, tačiau netrukus šią sąlygą visi užmiršo.
Žemėtvarkininkų galia
Sovietmečiu išplėtota paplūdimių infrastruktūra garsėjusią Palangos priekopio liniją prie „Medūzos“ viešbučio užbaigia šalia tako į jūrą pastatytas erdvus namas su poilsio kambariais ir kavine „Prie jūros“. Jis atsirado vietoj čia buvusio stiklinio paviljono, kuriame buvo maitinami poilsiautojai.
Jį privatizavęs vienas kurorto žemėtvarkininkas kurorto pakraštyje be didesnio vargo pasistatė keletą kartų didesnį pastatą.
Be didesnio vargo todėl, kad tuomet Palangoje vyko pats nuosavybės susigrąžinimo vajus ir atkuriamus po karo nacionalizuotus žemės sklypus matavę žemėtvarkininkai kurorte buvo įtakingesni už vietos politikus.
