Vilnietės žemės sklypo dokumentai ištirpo matininkų rankose: nori įspėti kitus

Į pirmąjį matininką su prašymu atlikti sklypo Sudervės seniūnijoje kadastrinius matavimus J.Laguto kreipėsi dar 2012 metais: pasirašė sutartį, sumokėjo sutartą avansą, tačiau kadastrinių matavimų byla taip ir nebuvo užbaigta. Matininkas staiga pranešė, jog įsidarbino Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT), todėl bylos užbaigti negali, tačiau likusius darbus gali perleisti kolegei bendrovės „Geogidas“ vadovei Katrinai Lezinai.

Naujai pasirašytoje sutartyje buvo numatyta darbų atlikimo kaina – 1000 litų (289 eurai). Ar duodama pinigus J.Laguto pasirašė tai liudijantį raštą? Pasirodo, ne. Pasitikėjo. Tačiau vėliau net pačiai teko pasirūpinti kai kuriais dokumentais, varstyti valstybinių institucijų duris. Galiausiai 2017 metais bylai pasiekus NŽT Vilniaus rajono skyrių ji vis dėlto nebuvo patvirtinta – trūko dokumentų.

Nors paprastai matininkai reikiamus dokumentus užsakovams paruošia daugiausia per pusmetį, Jefruzinos istorija, prasidėjusi 2014-aisiais, nesibaigia iki šiol.

J.Laguto galiausiai kreipėsi į trečiąjį matininką, tačiau jis nesusisiekia su matininke K.Lezina, tad negali atgauti bylos, o už naujai parengtus kadastrinius matavimus prašo 1000 eurų.

Moteris už tą patį darbą antrą kartą mokėti neketina, tad K.Lezinai pareiškė, kad jai nemokės nė euro, kol ši nebaigs bylos. Tuomet sulaukė iš jos pasiūlymo – jei ponia neturinti pinigų mokėti už paslaugas, gali perrašyti jai dalį savo sklypo.

Susisiekus matininkė teigė, jog visi vilnietės dokumentai šiuo metu yra NŽT, juos bet kada galima paimti ir užregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. „Ją klaidina kiti matininkai siūlydami kadastrinius matavimus atlikti iš naujo, akivazdu, kad kolegos nori išvilioti iš moters pinigų“, – komentavo K.Lezina.

Paklausta, ar tikrai surado pirkėjus, kurie už kelių hektarų sklypą siūlė 8 tūkst. eurų, moteris aiškino, jog pasiūlymas buvo gerokai solidesnis – daugiau kaip 120 tūkst. eurų. Sklypą įsigyti norėjusi kaimynė.

Matininkė paneigė ir tai, kad už savo paslaugas prašė 10 arų sklypo. „J.Laguto planai buvo grandioziniai: pakeisti sklypo paskirtį ir jį padalyti į keliolika sklypų, o šie darbai verti ir 10 tūkst. eurų. Vilnietei ir buvo pasiūlyta tokiu atveju atsiskaityti pardavus sklypus“, – paaiškino K.Lezina ir pabrėžė, kad visi reikalingi dokumentai yra Jefruzinos rankose, nuosavybe ji disponuoti gali be apribojimų, todėl matininkė nesijaučia jai nieko skolinga.

Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos pirmininkas Tomas Juozapavičius aiškino, jog jei nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos ir įregistruotos, savininkė į matininką prašydama atlikti kadastrinius matavimus kreipėsi savo iniciatyva. Savininkė su matininku sudarė sutartį. Matininkas, pasirašęs paslaugų teikimo sutartį, prisiėmė atsakomybę, kad turi kompetencijos ir ją įvykdys.

„Matininkas pasirašo sutartį, įsipareigoja, kad atliks kadastrinius matavimus, bet galutinį rezultatą lemia ne jo veiksmai, bet pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas NŽT specialistų sprendimas, kuriam reikia atskiro savininko kreipimosi.

Matininkas paruošia kadastrinių matavimų bylą, teikia NŽT, nuo kurios ir priklauso, ar sutartis bus įgyvendina. Matininkas finansinę atsakomybę prisiima, tačiau savarankiškos sprendimo teisės jis neturi, taip pat neturi sverto daryti įtaką savininkui kreiptis į NŽT dėl duomenų keitimo sprendimo priėmimo.

Pirmasis J.Laguto pasamdytas matininkas iki NŽT, panašu, nepriėjo, neįvykdė dalies procedūrų pagal sutartį, pasiėmė avansą, tačiau negalėdamas suteikti visų paslaugų pasūlė sandorį nutraukti, rekomendavo kitą specialistą, kuris sudarė naują sutartį. Moteris nutraukė sutartį, sutiko“, – situaciją bandė piešti T.Juozapavičius.

Kalbant apie Sudervės seniūniją, kurioje ir yra vilnietės sklypas, prieš kiek laiko ten dirbo tik kadastro vietovių projekto autoriai. Tik jie, laimėję konkursą, turėjo vykdyti nuosavybės atkūrimą valstybės vardu – kokios formos sklypas, želdiniai, privažiavimas bus.

Kai vykdomas didelės vertės turto sandoris, dažniausiai samdomi advokatai, kurie prižiūri procesus. Minimu atveju buvo lengvabūdiškai pasirašyta sutartis, neprižiūrimas jos vykdymas, T.Juozapavičius ne kartą yra stebėjęs, kad tvarkyti savo žemės dokumentų į Registrų centrą kartu eiti žmonės kviečiasi tai išmananačius specialistus.

„Nė vienas veiksmas nebuvo vykdomas prieš šios moters valią. Regis, kad ne kadastriniai matavimai – galutinis rezultatas. Konsultacijos greičiausiai vyko dėl žemės sklypo suskaidymo, paskirties keitimo. Jei moteris turi žemės ūkio paskirties sklypą, gali vykdyti žemės ūkio paskirties veiklą. Toks sklypas menkos vertės, čia negalima vykdyti statybų“, – svarstė T.Juozapavičius.

Moteris dėl neįvykdytos paslaugų sutarties privalėjo kreiptis į Vartotojų teisių tarnybą, kuri ikiteismine tvarka kreipiasi į paslaugų teikėją, pasiūlo grąžinti pinigus arba vyksta teismas, tačiau to nepadarė iki pat dabar.

„Matininkų rinka dvejopa: viena dalis dėl subjektyvių ir perteklinių viešųjų pirkimų reikalavimų neatitinka viešųjų pirkimų sąlygų, taigi tokiu būdu dauguma matininkų dalijasi tik mažą rinkos dalį. Mažai įmonei gavus užsakymą dėl didelės vertės turto ribų nustatymo jie gali neturėti kompetencijos, techninių bei finansinių galimybių tokiems dokumentams parengti.

Kadastriniai matavimai Lietuvoje nuvertinti, tačiau iš esmės nuo kadastrnių matavimų labai priklauso turto vertė, tiksli turto lokacija. Daugiau ar mažiau yra žemės, ar sklypas pateks į zoną, kur galima ar negalima statyti, ir pan. – tai priklauso būtent nuo kadastrinių matavimų. Pakeitus paskirtį turto vertė pasikeistų dešimt kartų“, – patisklino pašnekovas.

Atkūrus gyventojams nuosavybę, jiems grąžintas itin didelės vertės turtas. Kai kurie žmonės neturi įgūdžių tokio turto prižiūrėti ir tvarkyti. Atsiranda žmonių, kurie noriai padeda tokiems žmonėms, tačiau prašo atitinkamo atlygio.

Pašnekovas pabrėžė – šie žmonės neturi nieko bendra su matininkyste, jie yra nekilnojamojo turto spekuliantai.

Jei sutartis tęsiama 5 metus, nesiimama jokių veiksmų sutarčiai nutraukti, atrodo, kad šiuo atveju pasitikėjimas matininke buvo didelis.

Pašnekovas stebėjosi, jog J.Laguto kreipusis į NŽT ten nesiimta jokių veiksmų. NŽT paprastai nesuinteresuota tikrinti procesų iki kadastrinių matavimų bylos pateikimo. Jeigu matininkai bylos neparengė, traktuojama, jog nieko neįvyko.

NŽT, anot specialisto, turi prievolę deleguoti specialistus atlikti žemės naudojimo kontrolės, kad šie nuvyktų pasižiūrėti, ar sklypas toje vietoje, kaip įrašyta dokumetuose, ar yra išlikę žemės reformos metu įtvirtinti riboženkliai, tačiau NŽT minėtų veiksmų nesiėmė, tiesiog atsakė formaliai.

Beje, kadangi sklypo nuosavybė atkurta, abejotina, ar apskritai reikėjo kadastrinių matavimų nesiekiant plėtoti turto ar jo brangiau parduoti.

Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos pirmininkas NŽT bylų tikrinimo žurnale patikrino šį konkretų sklypą. Paaiškėjo, kad 2017–01–11 NŽT gavo parengtą kadastrinių matavimų bylą su matininkės prašymu patikrinti.

2017–01–18 byla atmesta nurodžius kelis trūkumus. Tą pačią dieną byla ištaisius juos pateikta skyriui ir kitą dieną suderinta be pastabų. Anot pašnekovo, įdomu tai, kad tikrinimo procedūra įprastai trunka 20 darbo dienų, o šiuo atveju patikrinimas atliktas itin operatyviai – per vieną dieną.

Taigi byla buvo suderinta. Savininkė, anot T.Juozapavičiaus, turi kreiptis į NŽT skyrių, kad būtų pakeisti duomenys pagal suderintą dokumentaciją, NŽT priims sprendimą.

Taip  tai taip, tačiau žemės dokumentų moteris juk iki šiol neatgavo iš matininkės, jų nėra ir NŽT? T.Juozapavičius teigė, jog antrasis dokumentų originalo egzempliorius turėtų būti saugomas NŽT archyve. Kreipusis savininkui NŽT turėtų išduoti patvirtintą bylos dublikatą, kurio pakaktų norint įregistruoti turto pakeitimus.

Pasirodo, J.Laguto NŽT Vilniaus rajono skyriuje teiravosi ir dėl dublikato. Jo taip pat nėra. Pavardės nenorėjęs skelbti matininkas prasitarė, kad kartais NŽT taip nutinka, mat kai kurie jo kolegos tarnyboje turi išskirtines teises.