Daugelyje Kauno vietų atsiranda naujų gyvenamosios paskirties zonų, kurios architektūriniais sprendimais, sutvarkytomis ir apželdintomis teritorijomis, suformuotomis pėsčiųjų alėjomis, poilsio zonomis su suoleliais, fontanais ir jaukiomis žaidimų aikštelėmis vaikams prilygsta moderniausiems Vakarų Europos kvartalams.
Būstai šiose zonose yra gerokai brangesni už tuos, kurie įrengti senos statybos namuose, tačiau vis daugiau kauniečių, ypač jaunosios kartos atstovų, vertina aukštesnę gyvenimo kokybę, saugumą ir sutvarkytą aplinką.
Traukia ir upių kaimynystė
Naujakuriams vis svarbiau tampa ne tik tai, kokiame būste jie gyvena, bet ir tai, kokia aplinka juos supa.
Architektūros ir statybos žinovų teigimu, Kaunas išskirtinis tuo, kad naujų daugiabučių statyba plėtojama ne vien priemiesčiuose.
Nauji gyvenamieji kvartalai su išpuoselėta aplinka formuojami centrinėje Kauno dalyje, senamiestyje ir visai greta esančiuose mikrorajonuose.
Naujakuriams skirtos zonos vilioja prekybos centrų, mokymo įstaigų, upių kaimynyste, šalia žaliuojančiais parkais, kitais įstabiais vaizdais, atsiveriančiais iš daugiabučių balkonų ar terasų.
Planuodami daugiabučių kvartalus architektai ir statytojai siekia pritaikyti juos prie vietos, kad nauji pastatai įsilietų į bendrą miesto aplinką, jį gražintų ir puoštų.
Pasižymi derme ir vientisumu
Pasak kauniečio architekto Rimanto Giedraičio, Kaune dar visai neseniai buvo manoma, kad naujakurių patogumui pakanka pastatyti naujus namus ir nutiesti takus tarp jų, o žalius plotus užsėti veja.
„Pastaruoju metu daugiabučių kvartalų statytojai suprato, kad reikia daugiau investicijų ne tik statyboms, bet ir aplinkai sukurti. Mieste kyla nauji patrauklūs daugiabučių kvartalai, kuriuose neabejotinai ypač daug dėmesio skiriama erdvėms šalia pastatų sutvarkyti, apšviesti, apželdinti“, – kalbėjo architektas.
Kelis naujus Kauno daugiabučių kvartalus, nors dar statomus ir plečiamus, R.Giedraitis pavadino prestižiniais. Tokiais didžiuotis galėtų ir skandinavai, ir Vakarų Europos gyventojai.
Jo teigimu, šios zonos pasižymi išskirtine statybinių medžiagų kokybe, pritaikytomis technologinėmis naujovėmis, derme ir vientisumu tarp pastatų bei juos supančios aplinkos.
Pavyzdžiui, paupyje pastatytas kvartalas buvo suplanuotas taip, kad gyventojai justų gyvenimo pakrantėje vertę, kad šis gamtos elementas atsispindėtų visame kvartale.
Šalia parkų esantys kvartalai žavi galimybe grožėtis žaluma, pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiais.
Išsaugo ir senus medžius
„Smagu matyti ir tai, kad naujuose kvartaluose daug dėmesio skiriama gėlynams ir kitiems želdiniams. Tačiau širdį džiugina ir tai, kad statant stengiamasi išsaugoti kuo daugiau senųjų medžių – pušų, beržų, klevų.
Tai leidžia Kaunui išlikti žaliam ir sveikam“, – tikino pašnekovas.
Naujus daugiabučių kvartalus Vilijampolėje ir šalia Panemunės šilo pastačiusios bendrovės atstovė Jurga Vilkenė pabrėžė ryškėjančią tendenciją – naujakuriams namais tampa ne tik gyvenamosios patalpos, bet ir tai, kas yra už lango.
„Įsigydami būstą žmonės nori maksimalaus komforto. Vertinama, ar kiemo aplinka saugi, tvarkinga, ar jame malonu būti, galima saugiai išleisti žaisti vaikus, patiems ramiai prisėsti paskaityti knygos gryname ore. Labai svarbu estetika“, – tvirtino J.Vilkenė.
Šių kvartalų kiemo koncepcijas bendrovė kūrė laikydamasi Suomijos statybų įmonės kiemo įrengimo standartų ir rekomendacijų. Siekiama, kad lietuviai galėtų gyventi patogiai ir estetiškai kaip skandinavai.
Aukštuosiuose Šančiuose prieš keletą metų pradėtą kurti ir toliau plečiamą kvartalą statančios bendrovės vadovas Daivis Kublickas taip pat pabrėžė aplinkos svarbą.
„Formuojant šią zoną buvo galvojama apie jos patogumą, grožį ir išskirtinumą. Vienas netikėtų akcentų – kvartale šalia namų trykštantis fontanas“, – sakė vadovas.
Priežiūra – profesionalams
Vilijampolėje, prie Nemuno, neseniai naujos statybos name butą įsigijęs Remigijus tikino, kad jam buvo malonu apsigyventi būste, esančiame gražiai sutvarkytoje ir nuolat prižiūrimoje aplinkoje.
„Man patinka, kad kvartalas apsodintas žydinčiomis gėlėmis, krūmais, medžiais, yra vaikų žaidimo aikštelės, suoleliai.
Aplinkos priežiūrą patikime profesionalams, kuriems visi kvartalo namų bendrijos gyventojai moka tam tikrą mokestį. Dažnai matau, kaip darbininkai pjauna veją, prižiūri augaliją“, – kalbėjo vyras.
Žaliakalnyje neseniai pastatytame kvartale būstą pirkę žmonės taip pat džiaugėsi nepriekaištinga aplinka.
„Mūsų tikslas buvo rasti naujų statybų butą kuo arčiau miesto centro.
Ieškodami naujų namų ne mažiau dėmesio kreipėme saugumui, tvarkai ir grožiui. Kadangi daug dirbame, patys rūpintis aplinka neturime laiko. Puiki išeitis – namų bendrijos samdomi darbininkai“, – teigė naujakuriai.
Padaugėjo žmonių, kurie ir be antrų pusių gali įsigyti būstą
Nekilnojamojo turto projektų Kaune plėtotojai yra pastebėję, kad po truputį keičiasi naujo būsto mieste pirkėjo portretas. Anksčiau tokį būstą dažniausiai įsigydavo tik jaunos poros, o dabar vis didesnę dalį pirkėjų sudaro vieniši žmonės, tarp kurių – vis daugiau moterų.
Naujo būsto projektus Kaune plėtojančios bendrovės statistikos duomenimis, pastaruoju metu Kaune daugiausia butų nuperka vienišos moterys.
Per pastaruosius penkerius metus jų skaičius nuosekliai augo ir dabar jos sudaro apie 30 proc. visų pirkėjų. Panašiai tiek yra ir jaunų šeimų, o vienišų vyrų tarp perkančiųjų naują būstą yra apie 20 proc.
Tokie duomenys rodo, kad moterys tampa labiau emancipuotos ir dažniau butus perka vienos. Atsižvelgiant į šiuos duomenis galima teigti, kad jos savo identiteto nesieja tik su partneriu ir svarbius sprendimus priima savarankiškai.
Kaune prie pokyčių prisideda ir rezultatų jau duodantis pastaruosius keletą metų čia pastebimas įmonių plėtros ir naujų investicijų bumas. Mieste gerokai išaugo skaičius žmonių, kurie ir be antrų pusių gali sau leisti įsigyti būstą. Natūralu, kad tai yra žmonės, priklausantys jaunų specialistų kategorijai.
