Neseniai veiklą pradėjusios, visapusiškai Vilniaus bei vilniečių gyvenimą tyrinėjančios „Darnaus miesto laboratorijos“ kartu su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkėmis atliktas tyrimas pirmą kartą Lietuvoje taip giliai pažvelgė į darbuotojų savijautą ir tai, kaip biuro aplinka lemia jų gerovę bei darbo rezultatus.
„Tai, jog visi norime kuo dažniau būti šalia gamtos, visiškai nestebina. Tačiau įdomu, kad, nagrinėjant konkrečią žalių erdvių, gryno oro įtaką žmonėms, aiškėja, kad ji – kur kas didesnė ir labiau apčiuopiama, nei tiesiog gerų emocijų kūrimas“, – teigia prof. dr. Rūta Kazlauskaitė, viena iš tyrimo autorių.
Mokslininkės ne tik apžvelgė svarbiausius pasaulyje atliktus tyrimus šia tema, tačiau ir apklausė moderniuose Vilniaus bei Kauno biuruose dirbančius specialistus.
Didina gerą savijautą ir meilę darbui
Vilniuje ir Kaune atliktas tyrimas atskleidė, kad išskirtinai didelę įtaką darbuotojų pasitenkinimui biuru ir savo darbo vieta turi vaizdas pro langą. Matantieji gatvę ar kitus miesto elementus, bendrą pasitenkinimą biuru dešimtbalėje skalėje įvertino 5,83 balo, o matantys gamtos vaizdus – beveik pusantro balo daugiau – 7,08 balo. Tai – didžiausias nuo vieno biuro aplinkos veiksnio priklausantis vertinimo skirtumas visoje apklausoje.
Įvairiose šalyse ir net įvairiuose žemynuose atlikti tyrimai patvirtina tą pačią tiesą: galimybė matyti gamtos vaizdus ar būti augalų apsuptyje ne tik reikšmingai mažina įtampą, bet ir nusiskundimus sveikata, nuovargį, didina gerą savijautą, pasitenkinimą darbu bei gyvenimu apskritai, įkvepia ir kelia motyvaciją.
Pavyzdžiui, JAV tyrėjai apklausė daugiau nei 150 universiteto darbuotojų ir nustatė, kad sąlytis su gamta reikšmingai mažina įtampą ir gerina sveikatą. Be to, buvo pastebėta, kad darbo dienos metu patiriamam sąlyčiui su gamta išaugus, suvokiamas stresas ir nusiskundimai sveikata sumažėja.
Panašus tyrimas atliktas ir Škotijoje, jo autoriai tyrė santykį tarp žaliųjų erdvių ir protinį darbą dirbančių žmonių įtampos lygio bei energijos, jėgų atstatymo. Tyrime dalyvavo 366 penkiuose mokslo parkuose Škotijoje dirbantys specialistai. Paaiškėjo, kad gamtoje leidžiamos pertraukos padeda tiek sumažinti įtampą, tiek atkurti prarastas jėgas.
Gamtos vaizdai skatina ir darbuotojų kūrybiškumą. Prieš kelerius metus atliktame tyrime dalyvavo 361 medicinos darbuotojas. Jo metu paaiškėjo, kad svarbiausi veiksniai, lemiantys kūrybiškumą, buvo gamtos vaizdai, vaizdas pro langą ir šviesa.
„Sąlytis su gamta, didinantis darbuotojų gerovę, gali būti labai įvairus. Žinoma, galimybė pasivaikščioti parke yra puiku, tačiau tyrimai rodo, jog net vaizdas pro langą gali iš esmės pakeisti tai, kaip darbuotojai atlieka jiems skirtas užduotis“, – teigia tyrimą atlikusi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Ieva Augutytė-Kvedaravičienė.
Sąlytį su gamta galima sukurti ir miesto centre
Nekilnojamo turto ekspertai tikina, kad, nors visiems išsikelti dirbti už miesto nepavyks, receptai, kaip sukurti gerą darbuotojų savijautą skatinančią žalią aplinką – jau atrasti.
„Nuolat gilinamės į biuro aplinkos poveikį darbuotojų savijautai, darbo rezultatams ir indėliui į įmonės sėkmę. Galimybė būti gamtoje – vienas svarbiausių ir didžiausią įtaką darančių veiksnių, todėl kurdami biurų pastatus į tai visuomet atsižvelgiame. Siekis kurti gamtos saleles miesto centre yra ir bendrai didžiuosiuose Lietuvos miestuose vis labiau auganti tendencija, taigi, dirbančiųjų sąlygos pastaraisiais metais reikšmingai gerėja“, – teigia „Darnaus miesto laboratoriją įkūrusios“ bendrovės „Darnu Group“ Turto valdymo skyriaus vadovas Linas Savickas.
Jo teigimu, šiuolaikiniuose biuruose įgyvendinami įvairūs žalieji sprendimai – nuo parkų iki žaliuojančių terasų kūrimo.
„Verslo komplekse „Park Town“ įrengėjame terasas susitikimams ir poilsiui su vaizdu į gamtą. „Paupio“ verslo centrą kurti pasirinkome gamtos apsuptyje – žaliuojančiame Vilnelės vingyje. Tačiau daug kas priklauso ir nuo pačių verslo centruose besikuriančių įmonių ir jų pasirenkamų interjero sprendimų. Pavyzdžiui, augalai biure gali iš esmės pakeisti ten dirbančiųjų savijautą“, – tikina L. Savickas.
Poveikis vyrams ir moterims – skirtingas
„Darnaus miesto laboratorijos“ tyrime apžvelgta ir Švedijoje atlikta stebėsena, kuri atskleidė ryšį tarp darbo vietos „žalumo“ ir jaučiamos įtampos lygio. Apklausus 439 dirbančiuosius paaiškėjo, kad vyrai, dirbantys „žalesniuose“ biuruose, patiria gerokai mažiau įtampos. Tuo tarpu moterų įtampos lygis nuo jas supančios žalumos taip stipriai nepriklausė, nors pasitenkinimas savo darbo vieta buvo ženkliai didesnis.
Kad vyrų savijauta labiau priklauso nuo biure esančių augalų, atskleidė ir kiti tyrimai: jų pasitenkinimas gyvenimu augo reikšmingiau, nei moterų. Tyrimas atskleidė, kad biuruose dirbantys vyrai darbo metu praleidžia daugiau laiko lauke, nei moterys.
Biuro poveikis darbuotojų savijautai ir veiklos rezultatams – tai „Darnaus miesto laboratorijos“ tyrimas, atskleidžiantis, kaip biurų kūrėjai gali patalpomis skatinti verslo pergales ir dirbančiųjų gerovę. Ateityje laboratorija gilinsis į Vilniaus architektūrą, darnią plėtrą, potencialą ir mikrorajonų aplinkos įtaką jų gyventojų savijautai.
