Netvarkoje skendintis Aukštutinis taboras atrodo išmiręs. Nedaug gyvybės ir Žemutiniame – slankioja tik narkomanai.
Vietoj lūšnų – lentgalių ir šiukšlių krūvos, kai kur matyti degėsių. Tarp jų – dar išlikusios trobos, kuriose glaudžiasi kelios dešimtys čigonų šeimų.
Taip dabar atrodo taborai Kirtimuose, kur dar visai neseniai, pastebėję atvykėlį, iš lūšnų pabirdavo gyventojai ir apspisdavo jį.
Iš 80 nelegalių Rodūnios kelio, Aukštutinio ir Žemutinio taborų trobų likusios 28. Sostinės valdžiai pavyko čigonus įkalbėti kraustytis į socialinius butus, kai kurie gyventojai savo lūšnas net patys nugriovė.
Iki tol ekskavatoriai ir buldozeriai ne kartą važiavo į taborą, bet vis tekdavo atsitraukti.
Kaip ir nelegalias trobas užsimojusiam griauti buvusiam merui Artūrui Zuokui. 2004 metų gruodį nuvertus pirmuosius šešis statinius jų šeimininkams pavyko prisiteisti nemenką atlygį už esą patirtą moralinę ir materialinę žalą.
Svajoja pasirinkti butą
Oksana Brižinskaitė vis dar gyvena Aukštutiniame tabore. Ji glaudžiasi lūšnoje su trimis giminaičiais.
Ant parduotuvės laiptų sėdinti čigonė skundėsi, kad valdžia, skirtingai nei kitiems tėvynainiams, jai nieko nežada. Ji girdėjusi, kad rugpjūtį griaus ir jos namus, bet oficialiai to niekas nepranešė.
Viena O.Brižinskaitės duktė gyvena Maskvoje, o kita Vilniuje. Iš taboro ji seniai išsikraustė. Motina nežino, ką toliau darys.
„Aišku, norėčiau buto, bet jo net pasirinkti dar nepasiūlė“, – dūsavo moteris.
O.Brižinskaitė kaltino čigonus pažadais suviliojusią savivaldybę: „Sakė, kad kai nusigriausite savo nelegaliai pastatytus namus, duosime butus. Daug kas patikėjo, išgriovė, o paskui nieko negavo. Dabar yra priversti nuomotis mieste butus už savo pinigus.“
Savivaldybės atstovai tikino, jog apgailėtinomis sąlygomis tabore gyvenantiems siūlant socialinius butus ne taip lengva įtikti. Pasitaikė atvejų, kad jų lūšnos neišlaikydavo net kratų, per kurias policijos pareigūnai ieškodavo narkotikų.
Narkomanai grasino ugnimi
Voldemaras Budulajus jau seniai negyvena taboro lūšnoje. Jam paskirtos patalpos Romų visuomenės centre taboro pradžioje.
Tiktai jo trobos niekas negriovė. Čigonas nė pats neprisimena, prieš kiek metų ją sunaikino gaisras.
Jis įsitikinęs, kad ugnis įsiplieskė ne nuo krosnies ar netvarkingos elektros instaliacijos.
„Gal kas degtuką prikišo, ką čia dabar supaisysi“, – nenorėjo ilgai spėlioti V.Budulajus, kurio gyvenimo sąlygos, lyginant su taboro, visai neprastos.
Pasitaikė, kad čigonų lūšnas grasindavo padegti įpykę narkomanai, gavę dozę su per daug priemaišų.
Kiek jų įvykdė kėslus, kas dabar pasakys? Tačiau čigonų namai degė, kartais gaisrai kildavo bangomis.
Pareikalavo nemenkų sumų
Nors Aukštutiniame ir Žemutiniame taboruose tik vienas legalus namas, po kelių nesėkmingų bandymų panaikinti šią Vilniaus piktžaizdę nuspręsta ją nuo žemės paviršiaus ištrinti čigonams dalijant socialinius butus.
Mat po pirmųjų nelegalių lūšnų griovimo 2004 metais dvidešimt taboro gyventojų kreipėsi į teismą prašydami priteisti, kad savivaldybė atlygintų jiems turtinę (55 tūkst. eurų) ir neturtinę (1,6 mln. eurų) žalą.
Prašyme teismui pareiškėjai aiškino, kad savivaldybės tarnautojai taboro teritorijoje Kirtimuose be teismo sprendimo nugriaudami čigonams priklausančius pastatus elgėsi neteisėtai.
Po kelerių metų bylinėjimosi čigonams pavyko įrodyti savo tiesą.
Mat savivaldybė savo lėšomis nugriovė statinius dar nepasibaigus statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų nustatytam terminui nugriauti taboro teritorijoje esančius savavališkus statinius.
Per teismų maratoną čigonai įrodinėjo, esą nugriovus penkis gyvenamuosius ir vieną negyvenamąjį namą buvo pažeista pareiškėjų teisė į būstą, į būsto neliečiamumą, neatsižvelgta į tai, kad dėl tokių savavališkų, neteisėtų ir brutalių veiksmų šeimos liks be gyvenamosios vietos.
Jie siekė įrodyti, kad pažeidus šią teisę kartu buvo pažeista pareiškėjų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą ir vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
Protokolų daugiau nerašė
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyriausiasis specialistas Gediminas Černiauskas pripažino, kad taboro atvejis unikalus visoje Lietuvoje.
Tiek daug nelegalių statybų vienoje vietoje niekur nėra.
Teismo sprendimas atlyginti čigonams žalą už nugriautus nelegalius statinius surišo rankas statybų inspektoriams. Jie minėjo, kad šią problemą reikia spręsti valstybės lygiu.
Kol vyko garsusis bylinėjimasis, statybų inspektoriai pasirūpino protokolus surašyti tik savininkams tų statinių, kurie 2004 metų pabaigoje buvo nugriauti. Vėliau per septynerius metus nebuvo nė vieno naujo protokolo.
Beje, čigonų taboro lūšnos jau daugiau nei pusę amžiaus stovi net ne ant gyvenamosios, o ant pramoninės paskirties žemės.
Pasiekė savotišką rekordą
Po to, kai į taborą 2004 metais įvažiavo ekskavatoriai ir buldozeriai, A.Zuoko vadovaujamos savivaldybės veiksmus kritikavo žmogaus teisių gynėjai.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas nelegalių lūšnų griovimą įvardijo kaip vieną ryškiausių pastarųjų metų čigonų teisių pažeidimų Europoje.
Kad savivaldybė pažeidė taboro gyventojų teises, nurodė ir lygių galimybių bei Seimo kontrolieriai.
Nors A.Zuokas pareiškė, kad su nelegaliomis statybomis tabore nesitaikstys, prieš tai pasirūpinus dokumentais buldozeriai dar kelis kartus griovė lūšnas, jos didžiausioje narkotikų prekyvietėje dygo kaip grybai po lietaus.
2008 metais net buvo pasiektas rekordas, kai lūšną po gaisro čigonai atstatė per savaitę.
Per gaisrą buvo sudegęs namo stogas, perdanga, išdegęs vidus, apdegęs malkinės stogas, viena siena ir malkos.
Iš nelegaliai iškilusio namo šeimininkų buvo pareikalauta statinį nugriauti per dvi savaites. Žinoma, jie reikalavimo neįvykdė. Beje, tuo metu jie bylinėjosi dėl dar vieno nelegalaus pastato tabore.
Nereikia nė stovėti eilėje
„Šios informacijos pateikti mes negalime“, – toks atsakymas atskriejo iš Vilniaus savivaldybės paklausus, kokios yra pagrindinės priežastys, kad nelegalūs statiniai tabore vis dar stovi.
Neatsakė savivaldybė net į klausimą, kuris namas tabore yra vienintelis legalus.
Savivaldybės būstai šiuo metu yra išnuomoti 23 čigonų tautybės asmenims ir šeimoms.
Penkios šeimos ir pavieniai gyventojai būstus gavo eilės tvarka, 9 – ne eilės tvarka, 9 – vadovaujantis integracijos programa.
Negana to, nuomos mokesčio dalies kompensacija paskirta 23 čigonų tautybės asmenims, šeimoms.
Tai reiškia, kad išsinuomojus butus savarankiškai čigonams atlyginama dalis išlaidų.
Taigi iš viso būstu buvo aprūpintos 46 šeimos ir gyventojai iš taboro.
Tačiau tai ir viskas. Savivaldybė neturi informacijos, kad dar bent vienas žmogus iš taboro sutiktų iš ten kraustytis.
Savivaldybė nežino, kiek čigonų neketina niekur kraustytis, bet pabrėžė, kad čigonams net po keletą kartų siūlomi būstai persikelti, tačiau gaunami atsisakymai dėl įvairių priežasčių: netinkamas rajonas, nepatinka būstas ir panašiai.
Tokių atsisakymų savivaldybė yra gavusi 16.
