Konfliktai jau ne vienus metus verda ir Lepšiškių sodininkų bendrijoje. Čia savo sklypus turintis bendrijos narys Vytautas Šalomskas ir pirmu smuiku konflikte griežianti jo sugyventinė Albina Adomonienė bylinėjasi su bendrijos pirmininku Ričerdu Gerve.
Porai ir dar vienam bendrijos nariui Broniui Mickėnui netinka, kad reikia mokėti kai kuriuos mokesčius, taip pat įtartina, kad, jų teigimu, sodininkų bendrijos pirmininkas dirba neimdamas atlygio.
R.Gervė mano, kad šie žmonės nori užimti pirmininko vietą, todėl bando jį apjuodinti. Į nesantaikos epicentrą įtrauktas net šioje bendrijoje gyvenantis žurnalistas Juras Jankevičius, į bendrijos narių susirinkimus kviečiama policija.
Konfliktų kyla ir tarp miesto sodininkų bendrijų narių. Dėl vieno sklypo savininkės užsispyrimo kenčia kaimynai, bet problemos sprendimo nerandama jau kelerius metus.
Skolos mokėti neskubėjo
Kauno rajone, Lapių seniūnijoje, jau 40 metų yra Lepšiškių sodai, sodininkų bendrijai dabar priklauso 214 narių.
Čia savo sklypus vieną šalia kito turi ir A.Adomonienė bei V.Šalomskas. Vyras yra sodininkų bendrijos narys, anksčiau buvo bendrijos valdybos narys.
V.Šalomskas pasakojo, kad 2017 metais sunkiai susirgęs jis laiku nesumokėjo bendrijos mokesčių – 86 eurų. Sodininkų bendrijos pirmininkas R.Gervė jį apskundė teismui.
„Skolą buvo reikalaujama sumokėti iki rugsėjo, nors mokestiniai metai baigiasi žiemą. Sumokėjome metams besibaigiant. Tada sužinojome, kad iš mūsų dar norima prisiteisti teismo išlaidas“, – aiškino A.Adomonienė.
Pora su reikalavimu nesutiko, jį ginčijo teisme. Dabar suma, kurią nori prisiteisti R.Gervė, jau išaugo iki beveik 800 eurų. Teismo procesas Kauno apylinkės teisme vis dar vyksta.
Elektros reikia ne visiems
V.Šalomskas teigė, kad pirminės sumos – 86 eurų – bendrijai nesumokėjo ir dėl jį tada ištikusios ūmios ligos, ir dėl to, kad jam neaišku, už ką bendrijos pirmininkas iš kiekvieno bendrijos nario per metus nori gauti 9 eurų mokestį ir kur tuos pinigus išleidžia.
„Kai buvau bendrijos valdybos narys, kaimynams pateikdavome ataskaitas, kur pinigai panaudoti. Anksčiau bendrijos nario mokestis buvo 6 litai, kasmet jis auga, dabar jau yra 9 eurai, bet pirmininkas nesiteikia paaiškinti, kodėl suma didėja ir kur jis pinigus išleidžia“, – skundėsi V.Šalomskas.
Pora ir dar vienas bendrijos narys B.Mickėnas teigė, kad pirmininkas viešai neiškabina bendrijos narių susirinkimų protokolų, nedetalizuoja, kur pinigus išleidžia, o jei ir pasako, kai kurie mokesčiai jiems atrodo įtartini.
„Pavyzdžiui, Lapių seniūnija su pirmininko pritarimu soduose nemokamai įjungė elektrą, pastatė 4 gatvių apšvietimo stulpus. Pernai bendrijos nariai, kurių yra apie 200, už bendrą elektrą turėjo sumokėti 752 eurus. Bet žiemą soduose gyvena tik apie 30 žmonių, kitiems elektros nereikia, o visi turi mokėti. Mums tai atrodo neteisinga, tačiau mūsų nuomonės niekas neklauso“, – savo tiesą dėstė B.Mickėnas.
Trijulė taip pat tvirtino, kad R.Gervė bendrijos pirmininku dirba visuomeniniais pagrindais, be atlygio, ir tai jiems įtartina.
Teko kviesti policiją
Bendro sutarimo nepavyksta rasti esą dėl to, kad į susirinkimus ateina mažai bendrijos narių.
„Mokame už pirmininko telefoną, bet jis niekam neskambina, nerašo pranešimų. Susirinkimo datą paskelbia spaudoje, todėl ne visi apie tai sužino. Susirinkimuose nebūna bendrijos narių kvorumo, todėl keli asmenys priima tokius sprendimus, kokių jiems reikia, daugelis kaimynų ginčytis ir aiškintis nenori, tiesiog pritaria tam, ką pasiūlo“, – tvirtino visi trys kauniečiai.
Ypač audringas buvo paskutinis sodininkų bendrijos ataskaitinis rinkimų susirinkimas, vykęs birželio 23 dieną. Į jį, pasak A.Adomonienės, susirinko tik apie 20 žmonių.
„Siekiau tapti bendrijos nare, mano dokumentus įteikti pirmininkui norėjo Vytautas. Bet susirinkimui pirmininkavęs bendrijos narys J.Jankevičius mane užčiaupė, iškvietė policiją, neva trukdome susirinkimui“, – karščiavosi moteris.
Pareigūnai nespėjo atvykti, nes susirinkimas baigėsi, o bendrijos pirmininkas esą spruko, kad nereikėtų aiškintis.
„Nuvykome į Mastaičius, parašėme pareiškimą, kad tirtų melagingo policijos iškvietimo faktą“, – pasakojo moteris.
Norėjo tapti pirmininku?
Lepšiškių sodininkų bendrijos pirmininkas R.Gervė neslėpė, kad konfliktai su A.Adomoniene, V.Šalomsku ir B.Mickėnu prasidėjo 2016 metais.
„V.Šalomskas anksčiau yra buvęs sodininkų bendrijos valdybos nariu. 2016 metais vyko pirmininko rinkimai, pirmininkas renkamas 3 metams. Tada V.Šalomskas jų nelaimėjo. Jis vienintelis iš 214 bendrijos narių buvo įsiskolinęs bendrijai, todėl 2017 metų pabaigoje jį perspėjau, kad dėl skolos kreipsiuosi į teismą, ir tai teko padaryti 2018 metais, nes situacija nesikeitė“, – pasakojo R.Gervė.
Dabar teisme pirmininkas siekia prisiteisti pinigus, kuriuos išleido pasisamdęs advokatę. Teismo posėdis turi vykti liepos 29 dieną. R.Gervės nuomone, artėjant posėdžiui skolininkas su sugyventine bando jį apjuodinti.
„V.Šalomskas, o paskui ir B.Mickėnas norėjo tapti sodininkų bendrijos pirmininkais, bet nesurinko reikiamo skaičiaus parašų ir jiems tai nepavyko. Dabar įvairiais būdais bando keršyti“, – tvirtino R.Gervė.
Pirmininkas kaltės nemato
Lepšiškių sodininkų bendrijos pirmininkas sakė, kad bendrija turi vieną darbuotojo etatą. Jis padalintas pirmininkui ir santechnikui, nes pastarojo paslaugų reikia nuolat. Bendrijoje yra vandentiekis, vandens siurblys, sistema genda, santechnikui darbo nestinga. R.Gervė teigė, kad pats už darbą gauna 223 eurus. Taip pat reikia mokėti buhalterei.
„Sodininkų bendrijos narių mokestį nustato ne kas nori, jis patvirtintas Vyriausybės. Visi, kas domisi, iš manęs gauna ataskaitas, kaip panaudotas nario mokestis, kokie darbai atlikti.
A.Adomonienė ir V.Šalomskas patys pirmieji dokumentų pareikalauja, bet paskui apsimeta, kad su jais nebendrauju“, – tvirtino R.Gervė.
R.Gervei tvarkytis bendrijoje padedantis ir sodininkų susirinkimuose pirmininkaujantis J.Jankevičius teigė, kad konfliktą vis provokuojanti pora – vieninteliai, kurių sklypai gerokai apleisti, taip pat buvo vieninteliai skolininkai.
„Kaimynams nepatinka, kad jų sklypai apžėlę piktžolėmis, bet bartis dėl to nedrįsta. O štai A.Adomonienė su V.Šalomsku drįsta draskyti akis, susirinkimo metu taip rėkė, kad teko kviesti pareigūnus. Šie asmenys nenori pripažinti, kad privalo laikytis bendrijos taisyklių, ir kelia sumaištį ir bendrijoje, ir teismuose“, – sakė J.Jankevičius.
R.Gervė pridūrė, kad ir dėl pareigūnų A.Adomonienė su sugyventiniu melavo.
Po susirinkimo jis esą sulaukęs policijos, paaiškinęs situaciją, bet triukšmadarių šalia jau nebuvo, neliko dėl ko trukdyti policininkų.
Kaimynai jaučiasi įklimpę į aklavietę – situacija nesikeičia dvejus metus
Kaune, Amalių sodininkų bendrijoje, Debesylų take, namą pasistačiusi kaunietė Irena Vaičiulytė dar 2017 metų pavasarį skundėsi, kad negali kurtis ir jai priklausančiame sklype auginti daržovių bei kitų augalų.
Moteris tvirtino, kad to negali daryti, nes jos sklypą semia iš kaimyno Dariaus Ramanausko valdos atitekantis lietaus vanduo.
Buvusi mokytoja dejavo, kad kaimynai ją verčia įsileisti į savo sklypą ir per jį tiesti nuotekų vamzdžius. Ji to daryti nenori ir mano, kad sistemą reikia tiesti per kitų kaimynų žemę.
Pradėjus domėtis, kodėl susidarė tokia situacija, paaiškėjo, kad dėl vandens nuotekų kenčia ir I.Vaičiulytės kaimynai. D.Ramanauskas pasakojo, kad sklypą greta I.Vaičiulytės įsigijo 2016 metais. Tada sklypai buvo sausi ir problemų nebuvo.
„Sodininkų bendrijos nariai buvo įsirengę bendrą lietaus nuotekų drenažo sistemą. Kiekviename sklype buvo iškasti šuliniai, jie sujungti į vieną drenažo sistemą. Ja per sklypus vanduo nutekėdavo į netoli esantį upelį“, – pasakojo D.Ramanauskas.
Tačiau, pasak vyro, netrukus I.Vaičiulytė pasistatė namą. Vykstant statyboms po žeme rado vandens nuotekų vamzdžius, juos susandarino. Todėl dabar, D.Ramanausko teigimu, vanduo ne tik iš jo, bet ir kelių kitų kaimynų valdų į drenažo sistemą nenuteka.
„Kaimynė drenažo sistema tebesinaudoja, pati savo sklypo nuo jos neatkirto. Vienu metu ji leido, kad aš prie siurblio prijungtą guminę žarną nuvesčiau į jos nuotekų šulinį. Sklypai buvo pradėję sausėti“, – pasakojo vyras.
Tačiau, pasak kauniečio, po kiek laiko kaimynė persigalvojo, žarną apkrovė plytomis, vamzdžiu. Per ją vanduo vėl nebetekėjo ir vėl kaupiasi sklypuose.
„Nors esu prižadėjęs, kad už savo pinigus sutvarkysiu jos sklype esančią sistemą, kad šulinį galiu perkelti iš jos valdos į savo, kad eisiu į bet kokius kompromisus, susitarti nepavyksta. Moteris linkusi ieškoti priekabių“, – teigė D.Ramanauskas.
Vyras tvirtino, kad kaimynei ne kartą bandė paaiškinti, jog kitos išeities, kaip tik sutikti su jo pasiūlymais, nėra, tačiau moteris jo žodžius vertina lyg grasinimus. Kaunietis sakė besijaučiantis įkliuvęs į pelkę. Pats kurtis savo valdose taip pat negali, o kovoti teismuose su kaimyne neturi nei laiko, nei jėgų.
Sodininkų bendrijos „Amaliai“ pirmininkas Albertas Motiejūnas praėjus daugiau nei 2 metams sakė, kad situacija taip ir nepasikeitė.
„Šių metų pavasarį dar kartą I.Vaičiulytei siuntėme registruotą laišką, siūlėme, informavome, kad D.Ramanauskas yra parengęs projektą, kuris įgyvendinamas labai paprastai. Jos sklypas nenukentėtų, nes tereikėtų po juo nuvesti neplatų vandentiekio vamzdį, dėl kurio vanduo aplinkinėse žemėse nebesitelktų. D.Ramanauskas už darbus sumokėtų“, – sakė sodininkų bendrijos pirmininkas.
Tačiau, pasak A.Motiejūno, moteris į laiškus nereaguoja, pati savo sode nesirodo.
„D.Ramanauskui siūliau kreiptis į teismą, bet jis tam eikvoti laiko ir energijos vis dar nenori. Situacija taip ir lieka be išeities“, – sakė „Amalių“ bendrijos pirmininkas.
Pykstasi net dėl kreivai numinto tako
Juozas Ravinis
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininkas, Kauno rajono sodininkų bendrijos „Lantainiai“ pirmininkas
„Lietuvoje yra 1200 sodininkų bendrijų. Vienos didžiausių – aplink Kauną. Dideli dar sovietmečiu suformuoti sodų masyvai driekiasi prie Kauno marių Gervėnupyje, Šlienavoje. Taip pat daug jų įkurta pakeliui į Lapes ar už jų.
Natūralu, kad kai bendrijai priklauso nemažai narių, tarp jų pasitaiko visokių žmonių ir įvairių situacijų. Dažniausiai konfliktų kyla dėl to, kad savitais charakteriais pasižymi bendrijų nariai, o kartais ir jų pirmininkai. Kai žmonės neieško kompromisų, kyla ir kivirčų, teisinių ginčų.
Pastaruoju metu dažniausiai konfliktų kyla dėl žemės sklypų ribų. Prieš keletą metų šalies sodininkų bendrijų sklypų koordinatės buvo pradėtos tikslinti, nes šalyje ėmė galioti ne Lietuvos, bet tarptautinės taisyklės.
Apie tai iki šiol žino ne visi. Į įstatymus įsigilinę žmonės pasinaudojo naujomis teisėmis ir matininkų padedami pasitikslina savo sklypų koordinates.
Tokiais atvejais neretai paaiškėja, kad vienas sodininkas yra užėmęs kaimyno sklypo gabalėlį, kaimynas – jo žemės lopinį. Paprastai nukrypimai būna apie 20–30 centimetrų. Sklypų savininkai dažniausiai toje žemėje jau yra pasodinę vaismedžių, vaiskrūmių. Juos rauti, žemę atiduoti kaimynui ir pasiimti žemės plotelį kitoje sklypo pusėje sutinka ne visi. Todėl metų metais sodininkai pykstasi arba net teisiasi.
Keisčiausias ir beprasmiškiausias konfliktas mano darbo praktikoje – susipyko du kaimynai, kuriems jau apie 80 metų. Jie visą gyvenimą į sodą drauge važinėjo tuo pačiu autobusu, draugavo, bet vieną dieną taip susipyko, kad ėmė kaltinti vienas kitą nebūtais dalykais.
Vienas pyko, kad jau prieš 40 metų išmintą taką tarp sodų sklypų kitas vaikščiodamas nukreivojo. Manau, kad prie to, jog kilo konfliktas, prisidėjo garbus sodininkų amžius, jie tapo nepakantūs vienas kitam. Teko siūlyti, kad jie abiejose tako pusėse nutiestų virves, pažymėtų, kaip takas turi driektis, ir tų ribų laikytųsi.
Pats aš jau 19 metų vadovauju netoli Domeikavos esančiai sodininkų bendrijai. Iki šiol teistis su jos nariais neprireikė.
Būna, kad bendrijos nariai nenori mokėti mokesčių. Tada skolos kaupiasi, bet anksčiau ar vėliau jiems ar jų vaikams jas teks sumokėti. Tai žmonėms aiškinu, ir ilgainiui sodininkai mokesčius paprastai sumoka.
Beje, jei sodininkų bendrijos teritorijoje gyvena ne bendrijos nariai, jie taip pat turi mokėti mokesčius, nes naudojasi bendra elektra ir kitomis bendromis paslaugomis.
Dažnai ir bendrijų nariai, ir bendrijai nepriklausantys, bet toje teritorijoje gyvenantys asmenys tvirtina, kad jiems, pavyzdžiui, gatvių apšvietimo nereikia ir už tai jie neprivalo mokėti. Bet taip nėra. Gyvenimo sodininkų bendrijoje taisyklės yra tokios pat lyg gyventumėte daugiabutyje. Visi privalo mokėti už bendras paslaugas.“
