Laisvės alėjos 2-uoju numeriu pažymėtas namas pastatytas prie pat Vytauto kalno, jo papėdėje. Daugiabutyje įsikūrę gyventojai jau nuo sausio mėnesio baiminasi, kad kada nors šlaitas užgrius pastatą, nes žemės pradėjo slinkti žemyn. Žmonės kreipėsi į savivaldybę ir į namą administruojančią Kauno butų ūkio bendrovę. Juos siuntinėjo vieni pas kitus.
Tik praėjus pusei metų ir žurnalistams pradėjus domėtis, kodėl su gyventojais taip elgiamasi, buvo pažadėta sušaukti komisiją, kuri nuspręs, ką daryti.
Bėdos prasidėjo dar žiemą
Laisvės alėjos 2-ojo namo gyventoja Natalija Miniotienė pasakojo, kad sausio 9 dieną, matyt, nuo drėgmės nuo prie namo esančio Vytauto kalno šlaito nuslinko dalis žemių ir nugriovė jo papėdėje priešais namą pastatytą seną mūrinį sandėlį.
Taip pat pamažu ėmė svirti ir šlaito apačioje kitoje namo pusėje dar tarpukariu įrengtos apsauginės betono sienos.
„Išsigandome, kad einant laikui situacija kartosis ir nuošliaužos pasieks patį namą“, – pasakojo moteris.
N.Miniotienė tvirtino, jog žiemą kelis kartus lankėsi Kauno savivaldybėje, bet vis išgirsdavo atsakymą, kad ji turi kreiptis į daugiabutį administruojančią įmonę.
„Kauno butų ūkio atstovai atsakė, kad kiemas ir jo statiniai yra miesto savivaldybės žinioje“, – sakė N.Miniotienė.
Pastatas – tikrai neeilinis
Kita Laisvės alėjos 2-ojo namo gyventoja Laima Padegimienė pasakojo, kad šis pastatas buvo statytas tarpukariu, 1939 metais. Jo savininkė Aleksandra Radvickienė projektą užsakė pas garsų architektą Karolį Reisoną.
Išlikusiuose dokumentuose rašoma, kad prieš namo statybą sklype buvo du mediniai gyvenamieji trobesiai ir sandėlis. Vietoj medinukų iškilo mūrinis trijų aukštų pastatas su pusrūsiu ir vienoje pusėje dar vienu viršutiniu aukštu.
„Tarpukariu čia veikė ir Čekoslovakijos ambasada. Tad pastatas vertingas, jį būtina saugoti, bet gali užgriūti šlaitas“, – baiminosi moteris.
Todėl ir ši kaunietė raštu atakavo namo administratorių bei savivaldybę.
„Namo administratorius ir vėl siūlė kreiptis į savivaldybę. Pavasarį buvo atvykę savivaldybės Civilinės saugos skyriaus atstovai, kiemą ir šlaitą apžiūrėjo, pasakė, kad didelio pavojaus nėra, patarė kreiptis į savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių ir išvyko“, – pasakojo L.Padegimienė.
Nuo to laiko iki pat liepos pradžios gyventojai daugiau jokių atsakymų, ką daryti ir kas turi rūpintis sugriuvusiu sandėliu bei svyrančiomis šlaito apsauginėmis sienomis, nesulaukė.
Sandėlis liko nuo tarpukario
Žurnalistams pradėjus domėtis situacija, susidariusia prie Laisvės alėjos 2-ojo namo, Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja Raminta Jančauskaitė paaiškino, kodėl delsiama ką nors daryti.
„Atraminės betoninės šlaito sienos Vytauto kalno papėdėje greičiausiai įrengtos tarpukariu. Tai liudija išlikę dokumentai, kad pats tuometis Kauno burmistras Jonas Vileišis asmeniškai finansavo jų įrengimą“, – sakė R.Jančauskaitė.
Kieme išlikęs sandėlis, kuris žiemą nugriuvo, pasak savivaldybės atstovės, taip pat greičiausiai yra iš tarpukario laikų. Todėl kol kas neaišku, kam šie objektai priklauso ir kas jais turi rūpintis.
Sudarys komisiją
Aloyzas Pakalniškis
Kauno savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėjas
„Kadangi kol kas nežinia, kas turi prižiūrėti ir remontuoti teritoriją prie Laisvės alėjos 2-ojo namo, netrukus bus sudaryta komisija.
Miesto tvarkymo skyriaus, civilinės saugos ir Kauno butų ūkio specialistai apžiūrės susidariusią situaciją, ją aiškinsis. Tada ir paaiškės, ką daryti toliau ir kas tai turi atlikti.“
