Itin daug dėmesio brangaus NT pirkėjai skiria būsto lokacijai ir susiekimui, naujausiems technologiniams sprendimams bei aplinkai. Nebeužtenka gražaus namo gražioje vietoje, svarbu ir paslaugos, kurias galima gauti čia pat: sporto centrai, SPA zonos, restoranai, krepšinio aikštelės ar golfo aikštynai.
„Prabangaus gyvenimo būstas tikrai gali būti ir toliau nuo centrinės miesto dalies. Dvidešimties minučių kelionė automobiliu netampa kliūtimi, kuomet greta namų galima mėgautis mišku, ežerais, paplūdimiu, prašmatniu viešbučiu su baseinais, SPA, sporto centrais, restoranais, teniso kortais ar net golfo aikštynu. Namų aplinka, kuri atliepia ir papildo žmogaus norimą gyvenimo būdą – tokia prabangos suvokimo tendencija vyrauja tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvos sostinėje“, – teigia E. Bružienė.
Prabangaus NT kainos svyruoja nuo 3000 iki 6000 eurų už kv. m, kalbant apie apartamentus. Su visa apdaila tokių apartamentų kainos gali siekti ir 7000 eurų už kv. m. Kalbant apie individualiuosius namus, priklausomai nuo lokacijos ir sutvarkytos aplinkos, prabangių namų kaina siekia 2500–5400 eurų už kv. m.
Skaičiuojama, jog Lietuva pagal NT kainų pokytį šiuo metu užima 15 vietą 56 pasaulio valstybių sąraše. 2018 metais būstui – butams ir namams – įsigyti mūsų šalyje išleista daugiau nei 2 mlrd. eurų.
Stabilų būstų kainų augimą (maždaug 7 proc.) praėjusiais metais, anot E.Bružienės, lėmė ekonomikos augimas, žemos palūkanų normos, kylantis darbo užmokestis, gerokai aukštesnės kokybės ir klasės objektai. Vystant NT projektus investicijos į juos paprastai daug didesnės nei anksčiau, kas lemia ir pardavimo kainų augimą. Visgi, atkreipė dėmesį specialistė, ne visas NT, kuriame kainos siekia 2000 eurų už kv. m ir daugiau, prabangus. Neužtenka įvertinti vien tik kainos, labai svarbūs ir kiti aspektai.
Vilniuje būsto, kuriame kainos viršija 2000 eurų už kv. m, paklausa praėjusiais metais ūgtelėjo nuo 18 iki 19 proc. Pigesnių naujos statybos butų dalis augo sparčiausiai: nuo 30 iki 45 proc.
Kalbėdama apie prabangaus NT segmentą E. Bružienė jam priskiria tik tuos gyvenamojo būsto sandorius, kurie viršija 300 tūkst. eurų vertę. Pernai tokie pardavimai sudarė 6 proc. visų sandorių, arba arba vidutiniškai 5,74 proc. per pastaruosius ketverius metus. Aukštesnės klasės ir prabangiems butams (nuo 300 000 Eur) tenkanti rinkos dalis 2018 m. buvo 1,23 proc. (pastarųjų ketverių metų vidurkis – 1,16 proc.).
Prabangų būstą, anot E.Bružienės, daugiausia perka lietuviai, pagrindinė problema, su kuria susiduria norintys jį įsigyti, tokio būsto pasiūlos trūkumas.
Per dešimtmetį prabangaus būsto supratimas tartautinėje rinkoje taip pat pasikeitė: itin svarbi tapo aplinka, stichinių nelaimių, valiutos rizikos, klimato kaita ir pan.
2018 m. prabangaus nekilnojamojo turto pardavimas augo daugelyje tarptautinių rinkų. Sotheby‘s pasaulinio tinklo duomenimis, brangiausias miestas pagal būsto kainą 2018 m. buvo Monakas, kur turėdamas 1 mln. EUR teįstengtum įpirkti 17,9 kv.m. dydžio būstą – čia vyraujanti kaina yra 55 tūkst. EUR už kv. m. Toliau penketuke rikiuojasi Honkongas, Niujorkas, Londonas ir Singapūras. Vilniui sunku būtų lygintis net su dešimtoje vietoje esančiu Šanchajaus miestu, kur vidutinė būsto kaina yra 15 tūkst. EUR už kv. m ir bent du kartus viršija net už patį brangiausią nekilnojamą turtą Vilniuje prašomas sumas.
Projekte „Vilon City“, kurį pristatė projekto partneris Karolis Matulevičius, prabangą kuria architektūra (projekto ir interjero autoriai – britai), paslaugos (golfas, SPA, viešbutis, trys restoranai).
Planuose – zooparkas, mokykla, biurų erdvės. Vilas, butus ar kotedžus čia maždaug perpus įsigyja lietuviai ir užsieniečiai. Vilų kaina projekte viršija 1 mln. eurų, plotas siekia 350 kv. m. Kv. m ploto kaina su baldais ir buitine technika svyruoja nuo 2600 iki 3000 eurų.
NT šalia golfo laukų – dažnas sprendimas JAV, Australijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Turtas tokiose teritorijose brangesnis maždaug 25 proc.
Prabangaus NT pirkėjas Lietuvoje – didesnes pajamas gaunantys verslininkai, aukšto lygio vadovai, jauno amžiaus, maždaug 40 metų, itin užimti žmonės, pavyzdžiui, IT sektoriaus atstovai. Dar viena pirkėjų dalis – vyresni nei 55 metų žmonės, besisukantys versle. Jaunesni žmonės sprendimą įsigyti prabangų būstą paprastai priima impulsyviai. Jie tikisi, kad NT tarnaus jiems: nebereikės rūpintis namo ir aplinkos priežiūra, remontais ir pan.
Prabangų būstą lietuviai įsigyja nebe visam gyvenimui, tikėdamiesi, kad jame gyvens vaikai ir anūkai, o įvertinę esamą šeimos situaciją. Lietuvių, įsigyjančių prabangų NT persvara, anot E.Bružienės, palyginti su užsieniečiais, gana didelė. Visgi atsiranda pirkėjų iš Vidurio rytų ir Azijos regionų.
Prabangus NT segmentas, anot K.Matulevičiaus, net ir krizės metais išlaiko savo vertę ir sulaukia savo pirkėjų.
