Pirmąjį šių metų pusmetį sostinėje pirkėjai įsigijo 2872 naujos statybos butus. Tai 70 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Šių metų pradžia plėtotojams – išskirtinė. Jei anksčiau 300 butų per mėnesį buvo didelis skaičius, tai šiemet buvo mėnesių, kai pardavimai viršijo 500. Be to, rinka plečiasi, nors dėl statybos darbų brangimo pakilo kainos, o pirkėjai vis dažniau renkasi aukštesnės ekonominės klasės butus, esančius arčiau miesto centro“, – pokyčius rinkoje komentavo NT vystytojos „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Jo vertinimu, viena tokio šuolio rinkoje priežasčių – rekordinės, daugiau nei 13 mlrd. eurų siekiančios gyventojų bankuose laikomos santaupos. Ši suma kasdien paauga 2 mln. eurų.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio duomenimis, šiandien apie 60 proc. rinkoje apskritai, ne tik naujos statybos, perkamų butų įsigyjama nuosavomis lėšomis.
2018 m. pirmąjį pusmetį, skaičiuojant naujų butų pardavimus, fiksuotas 18 proc. kritimas, tačiau antroje metų pusėje rodikliai išsilygino.
„Negaliu sakyti, kad šių metų augimas adekvatus. Labai abejoju, ar jis išsilaikys iki metų pabaigos“, – kalbėjo A.Avulis.
Per paskutinius 18 mėnesių sostinės rinkoje neparduotų butų skaičius laikėsi gana stabiliai – butų sandėlis pernai gruodį buvo virš 5 tūkst. butų, šių metų balandį – 4,5 tūkstančio. A.Avulio teigimu, tai šiandien užtikrina rinkos stabilumą ta prasme, kad butų sandėlis neleidžia drastiškai kilti kainoms.
Tačiau nerimą kelia likvidumo rodiklis. 2017-2018 m. jis, A.Avulio manymu, buvo gana geras. Vis dėlto šių metų pirmąjį pusmetį rodiklis krito iki 10, tai reiškia, kad, jei situacija kurį laiką išsilaikys nepakitusi, tai butų rinkoje bus mažiau, nei galėtų patenkinti poreikį. Optimaliausia, kai likvidumo rodiklis – 12.
„70 proc. augantis NT rinkos aktyvumas gali atrodyti gana įtartinai. Viena tokio pokyčio priežasčių – būsto įperkamumo indeksas, kuris yra lygus 100, kai vidutines pajamas gaunanti šeima, įsigydama vidutinį 77 kv. m. būstą, išleidžia 30 proc. savo pajamų. Šiandien indekso rodiklis – gerokai virš 100“, – komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis.
Be to, NT kainos Lietuvoje pastaraisiais metais nedidėjo tiek, kiek jos augo kitose Europos valstybėse. Pavyzdžiui, Skandinavijoje pasaulinė krizė vos metams sumažino būsto kainas, o Lietuvoje jos tik dabar grįžo į 2008 m. lygį.
Tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje per šį laikotarpį padidėjo 67 procentais. Vien primąjį šių metų ketvirtį jis buvo 15 proc. didesnis nei prieš metus.
„Būsto įperkamumo indeksui poveikio taip pat turėjo ir mažesnė skolinimosi kaina. Jei 2007 m. būsto paskolos palūkanos siekė 6-6,5 proc. 2007 m., tai dabar jos – 2,5 procento.
Artimiausią penkmetį rinka nesitiki žymaus palūkanų kilimo. Euriboras teigiamas bus tik 2024 m., nes Europos centrinis bankas neketina didinti palūkanų dar ilgą laiką. Netgi tikimasi, kad palūkanų norma artimiausiu metu gali netgi sumažėti. Taip nutiks, jei pasaulio ekonomikai reikės paskatos vystytis. Rinkoje nėra jokių lūkesčių, kad palūkanų normos grįžtų į prieš dešimtmetį buvusį lygį“, – aiškino N.Mačiulis.
Rinkos aktyvumui įtakos turėjo ir pagerėjusios demografinės tendencijos, mat į Lietuvą šiemet atvyko beveik 3 tūkst. gyventojų daugiau nei jų išvyko.
