Mokslininkai perspėja: labiausiai darbuotojų norą išeiti iš darbo gali padidinti ne netinkama temperatūra, prastas apšvietimas ar oro kokybė, bet per aukštas triukšmo lygis.
„Akustinis komfortas biuruose dažniausiai lemia bendrą pasitenkinimą darbo vieta. Ir atvirkščiai – skirtingais tyrimais įrodyta, kad per aukštas triukšmo lygis reiškia išaugantį stresą, kurio pasekmė – mintys apie naują darbo vietą. Kitaip sakant, per didelis nuolatinis triukšmo lygis gali tiesiog priversti žmogų mesti darbą“, – sako iniciatyvos „Darnaus miesto laboratorija“ užsakymu atlikto mokslo darbo „Biuro aplinkos įtaka darbuotojų gerovei ir veiklos rezultatams“ viena iš autorių, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Rūta Kazlauskaitė.
Keičiasi elgesys
Mokslinio darbo bendraautorė, ISM universiteto doc. dr. Ieva Augutytė-Kvedaravičienė pastebi, kad tyrimais nustatyti ir konkretūs elgesio pokyčiai, kuriuos biuruose dirbantiesiems sukelia triukšminga aplinka. Joje besidarbuojantys žmonės mažiau linkę keisti pozą, kas didina stuburo ir raumenų sutrikimų riziką.
„Be to, tyrimais užfiksuota didesnė triukšmingoje nei tylioje aplinkoje dirbančių žmonių motyvacijos stoka bei triukšmo poveikis darbuotojų kognityviniams gebėjimams. Tyrimo dalyviai, kurie dirbo triukšmingoje patalpoje, galėjo prisiminti mažesnį skaičių jiems rodomų žodžių“, – atskleidžia mokslininkė.
Poveikį darbo rezultatams turi ir paprasčiausias, biuro aplinkai būdingas, triukšmas: telefono skambučiai, kolegų asmeniniai pokalbiai ar biuro įrangos skleidžiami garsai. Tokioje aplinkoje tirtų dirbančiųjų protiniai gebėjimai eksperimento metu buvo beveik trečdaliu mažesni nei tyloje besidarbuojančių kolegų. „Be to, tyrimais nustatytas akivaizdus ryšys tarp triukšmingos aplinkos ir žmonių subjektyviai jaučiamo nuovargio“, – pažymi R. Kazlauskaitė.
Mokslininkių atskirai atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo Vilniaus ir Kauno biuruose dirbantys žmonės, rezultatai taip pat parodė, kad triukšmo lygio suvokimo nelemia žmonių skaičius patalpose.
„Akustinis diskomfortas vienodai vargina tiek dirbančiuosius nedideliuose kabinetuose, tiek ir vadinamo atvirojo tipo biuruose darbuotojus“, – pastebi tyrimo autorės.
Spaudimas statytojams
Šiems biurų nuomininkų iššūkiams už akių užbėgti mėginantys nekilnojamo turto vystytojai įdėmiai tiria dabartinius ir ateities darbdavių poreikius. NT plėtotojai neslepia – rinkoje paklausūs įvairių sričių specialistai iš esmės formuluoja naujus uždavinius ir statytojams, diktuodami pageidavimus darbo erdvių išplanavimams, tiek ir konstrukciniams sprendimams.
„Yra daug ženklų, rodančių ateičiai, kaip turi vystytis biurų erdvės. Tuos ženklus jau dabar Vilniuje matome pažvelgę į sparčiai besivystančių startuolių, IT ar kūrybinių bendrovių poreikius. Jų darbo erdvėse sau tinkamą zoną turi rasti kiekvienas specialistas, kad maksimaliai našiai prisidėtų prie komandinio rezultato, todėl tokie faktoriai kaip triukšmas turi būti efektyviai eliminuojami“, – pasakoja vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas.
Specialisto teigimu, dėl to darbdaviai formuoja lūkestį NT vystytojams kurti lanksčias patalpas, užtikrinančias geras sąlygas darbuotojams ir galimybę greitai prisitaikyti prie pasikeitusių poreikių. L. Savickas sako, kad šių tendencijų kryptį patvirtina ir faktas, kad nekilnojamojo turto vystytojai joms ėmė ruoštis iš anksto.
