Nors tuo metu dirbo įmonėje, kurios veikla buvo nekilnojamasis turtas, šis projektas, U. Usevičiūtės žodžiais, asmeninis. Taigi ne vienerius metus pati mynė įvairių institucijų slenksčius. Pirmasis radviliškietės laukęs iššūkis – kelių tūkstančių kv. metrų ploto daugiabutis jai buvo parduotas kaip vienas butas, taigi, teko jį oficialiai sudalyti į 53 butus. Kadangi toks projektas Lietuvoje neeilinis, kartais net specialistai kraipė galvas, nežinodami, kaip sklandžiau tą padaryti. Nieko nuostabaus, kad darbai tęsėsi ne vienerius metus.
Buvusio mokyklos bendrabučio fasadas atnaujintas kaip ir daugelio Lietuvoje sovietmečiu statytų daugiabučių – dalyvaujant daugiabučių modernizavimo programoje. U. Usevičiūtė paaiškino, kad pretenduoti į valstybės paramą galėjo, nes jai oficialiai priklauso 75 proc. daugiabučio. Vienoje namo laiptinėje 17 butų privatizuoti – priklauso buvusiems profesinės mokyklos mokytojams, likusią daugiabučio dalį ir įsigijo U. Usevičiūtė. Susitarus su kitų butų gyventojais ir buvo apsispręsta namą atnaujinti.
Automobilių stovėjimo aikštelės prie namo taip pat įrengtos dalyvavus savivaldybės remiamoje programoje ir gavus dalinę paramą projektui. Namo vidaus projektavimo, butų įrengimo darbai atlikti jau tik pačios radviliškietės lėšomis.
Tradicinio bendrabučio įspūdžio, U. Usevičiūtės žodžiais, likę labai nedaug. Sujungus kelis bendrabučio blokus ir įrengus 1–3 kambarių butus, vienoje laiptinės pusėje liko po 4 butus, kitoje 7, taigi, koridorius gerokai sutrumpėjo. Dar labiau sutrumpinti jo nepavyko, nes tiesiog būtų reikėję projektuoti naują laiptinę, kas brangu ir imlu laikui.
Butai name įvairaus ploto, 15 skirtingų suplanavimų, jie bus parduodami su daline apdaila, mat tokių pageidauja potencialūs pirkėjai. Visgi namo savininkės planuose įrengti ir kelis demonstracinius butus. Konkrečios butų kainos ji įvardyti negalėjo – ši priklausys nuo namo aukšto, kambarių skaičiaus, suplanavimo, esamo balkono.
Kol kas darbai užbaigti tik viename iš penkių aukštų. U. Usevičiūtė pasakojo šiuo metu tirianti rinką – kokia butų kaina būtų įkandama radviliškiečiams, juolab kad šiame mieste nėra nė vieno naujos statybos daugiabučio arba tokio, kuriame viskas būtų atnaujinta nuo nulio.
Buvusiame bendrabutyje iš esmės buvo paliktos tik išorinės sienos: čia pakeistos visos komunikacijos, elektros instaliacija, kas gerokai išaugino kainą. „Tik apsilankę daugiabutyje dauguma supranta, kiek kas kainavo, kiek darbų atlikta ir kodėl kaina aukštesnė nei vidutinė“, – komentavo pašnekovė.
Parduoti butų namo savininkė neskuba: viena vertus, iki rudens planuoja jų įrengti daugiau, antra vertus, pardavus rezervuotus butus, kad ir po vieną kiekvienoje laiptinėje, tektų šildyti visą namą. U. Usevičiūtė pripažįsta: nors pati, kad ir mokėdama, apdailos darbų neatliko, tačiau statybininkus stebėjo skrupulingai.
