Autobusų stoties projektas prie Pelesos gatvės dar neišsirito iš vystyklų, o Naujininkų bendruomenės nariai jau kelia galvas. Jie pateikia net kelias priežastis, kodėl tokios paskirties statinys tiesiog pražudytų visą rajoną.
Galima neabejoti, kad po poros savaičių vyksiančiame susirinkime tuo klausimu išgirsime dar daugiau „ne“.
Tiesa, Naujininkų bendruomenė konstruktyvesnė nei kitos ir pateikė savo viziją, kur galėtų įsikurti autobusų stotis, kurios miestui būtinai reikia.
Baiminasi didesnės taršos
Nors iki „Vilnius Connect“ projekto įgyvendinimo dar toli, Naujininkų bendruomenė jau pradeda savo diskusiją apie savivaldybės kuriamus planus ir jų galimas pasekmes.
Vieno Naujininkų bendruomenės atstovo Žemarto Budrio nuomone, nelogiška transporto mazgą kurti gyvenamajame rajone.
Juolab kad Naujininkuose oro ir triukšmo tarša ir taip jau didelė dėl geležinkelio, oro uosto kaimynystės, magistralinių gatvių. Sukūrus papildomus transporto srautus tarša tik dar labiau padidėtų.
Pirminiuose brėžiniuose nurodytos ir planuojamos jungiančiosios gatvės – Zanavykų, Tyzenhauzų, Gudų ir Dzūkų su įvažiavimais Pelesos gatvėje į naują stotį ir naują kvartalą. Jose intensyvėjant eismui tai naikintų Naujininkų gyvastingumą.
Be to, Naujininkuose pastačius autobusų stotį atkeliautų ir su šiuo objektu susijusios kitos neigiamos pasekmės. Aukštu nusikalstamumo lygiu pasižymintiems Naujininkams tai būtų papildomas iššūkis.
„Šiuo metu Naujininkai po truputį atsigauna po ne itin geros praeities – į rajoną bando keltis verslas, menininkai, grįžti kultūrinis gyvenimas, o toks projektas, ignoruojantis šiuos veiksnius, gali pakenkti rajono atgaivinimui“, – įsitikinę Naujininkų bendruomenės nariai.
Be to, Naujininkams trūksta viešųjų ir žaliųjų erdvių, kurias galėtų kurti naujasis projektas ir taip iš tiesų pagerintų rajono kokybę.
Siūlo kelias alternatyvas
Bendruomenė kviečia į diskusiją ir siūlo kitas išeitis ieškant kokybiškesnio sprendimo – vietą autobusų stočiai numatyti kitoje geležinkelio pusėje, ties Šv.Stepono ir Geležinkelio gatvėmis. Čia yra keli valstybinės žemės sklypai.
Kita siūloma alternatyva – autobusų ir automobilių srautą nukreipti ne Pelesos, o Geležinkelio gatve link Švitrigailos gatvės. Ši atkarpa yra per pramoninę erdvę, toli nuo gyvenamųjų namų.
Naujininkų bendruomenė taip pat baiminasi dėl papildomo automobilių srauto į planuojamas automobilių stovėjimo aikšteles šalia būsimos stoties ir naujų pastatų.
Jos atstovų nuomone, naujos aikštelės neatitinka darnaus judumo plano reikalavimų: automobiliams skirtų vietų skaičius centrinėje miesto dalyje negali būti didinamas, tad negali būti kuriamos ir naujos parkavimo vietos.
Visos šios mašinos atvyktų per Naujininkus arba Senamiestį ir sukeltų didelę apkrovą gyvenamiesiems kvartalams ir miesto centrui.
„Suprantame, jog kol kas viskas yra tik gairės ir vizijos, todėl siekiame, kad valdžia mūsų nuogąstavimus išgirstų kuo anksčiau“, – aiškino Ž.Budrys.
Diskusijos tik prasideda
Naujininkų bendruomenė yra atvira diskusijai ir pati inicijuoja gegužės pabaigoje susitikimą, į kurį kviečia ne tik bendruomenės narius, bet ir įvairius ekspertus, kad būtų formuojamos įžvalgos, galinčios pagerinti „Vilnius Connect“ projektą.
Nors savivaldybė skelbia, kad jį įgyvendinus Naujininkų atskirtis nuo miesto sumažėtų, Naujininkų bendruomenės atstovams tai atrodo toli nuo tiesos: „Kai Geležinkelio ir Pelesos gatvėse transporto eismas taps intensyvesnis, jos Naujininkus dar labiau atskirs nuo Naujamiesčio ir Senamiesčio.
O dabar geležinkelio bėgius mes galime pėsčiomis saugiai kirsti tuneliu arba tiltu.“
Naujininkuose padaugėjus transporto gatvėse iškiltų ir pėsčiųjų bei dviratininkų saugumo klausimas.
Tarkim, kaip pėstiesiems reikės įveikti iki keturių eismo juostų praplatintą Pelesos gatvę? Juk ji dabar – vos dviejų eismo juostų, joje nėra šviesoforų.
Naujininkų bendruomenė tikisi, kad naujame projekte bus vadovaujamasi darnaus judumo planu ir prioritetas skiriamas pėsčiųjų ir dviratininkų eismui.
Savivaldybės neiškraustys?
Kad geležinkelio stoties rajono laukia dideli pokyčiai, meras Remigijus Šimašius ir įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Mantas Bartuška pranešė dar prieš metus.
Jie pasirašė susitarimą, kuris numato šią teritoriją paversti daugiafunkciu verslo ir mobilumo centru, kuriame vietos atsiras biurams, prekybos, paslaugų ir pramogų parkams.
R.Šimašius prisiminė, kad per šią vietą driekėsi pagrindinis kelias į Vilnių dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, šalia yra viena svarbiausių miesto bažnyčių – Šv.Stepono.
Be to, atstumas nuo geležinkelio stoties iki Rotušės aikštės yra mažesnis nei nuo Konstitucijos prospekto iki Rotušės aikštės, bet žmonėms atrodo visiškai kitaip.
Tad miesto planuotojų tikslas – tai pakeisti iš esmės. Anot mero, šis rajonas iš pakraštinio turi tapti esminiu, centriniu atgimusios pietinės Vilniaus dalies rajonu.
Nors praėjusiais metais entuziazmas liejosi per kraštus, žadėta pastatyti ne tik naują autobusų stotį, bet ir savivaldybės pastatą, šiomis dienomis dėl to kalbos aptilo.
Dabar savivaldybė toje vietoje mato tik autobusų stotį – ją būtų galima atidaryti maždaug po dešimties metų.
Nesusitaria su savininkais
Skelbdama apie planus statyti naują autobusų stotį savivaldybė vis pabrėžia, kad su dabartinės autobusų stoties šeimininkais susitarti nepavyksta. Tačiau Naujininkų bendruomenei atrodo, kad tai su politika siejamas klausimas. Juolab kad privatus yra tik dabartinės autobusų stoties pastatas. Žemė po juo – valstybinė.
R.Šimašius aiškino, kad naujoji autobusų stoties vieta yra puiki, ją nuo geležinkelio stoties skirtų vos šimtas metrų požeminiu tuneliu.
Senosios miesto autobusų stoties likimas dar nenuspręstas – galbūt jos iš viso nebeliks, galbūt iš jos važiuos tiktai priemiestiniai autobusai.
Siūlomos vietos naujai Vilniaus autobusų stočiai statyti
Atkurti Sapiegų parką trukdo bendruomenė
Ketveri metai – tiek trunka Sapiegų parko atkūrimo projekto svarstymas. Mat kovingumu ir triukšmingumu garsėjanti Antakalnio bendruomenė jau atmetė kelis jo variantus, užversdama autorius siūlymais, reikalavimais, apmąstymais. Ir ne visada protingais.
Antakalnio bendruomenė atmetė ir praėjusią savaitę savivaldybės pristatytą jau nežinia kelintą kartą pataisytą parko tvarkymo projektą.
Nors atnaujintame parko plane numatyta išsaugoti daugiau medžių, atverti daugiau erdvių lankytojams, sukurti galimybę tiek mėgautis saule ant žolės, tiek slėptis pavėsyje po medžiais, kartu išlaikant pagrindinius barokinio parko principus, bendruomenei projektas neįtiko.
Jai nė motais ir tai, kad iškirtus medžius savivaldybė numačiusi jų pasodinti net 390.
