Daugirdo gatvėje esantis žemės sklypas priklauso valstybei, tačiau perduotas panaudos teise Lietuvos jėzuitų provincijai, kuri yra ir gimnazijos steigėja.
Įdomiausia šio sklypo dalis – požemyje esantys 7 rūsiai, kurie pastatyti XVI–XVII amžiais ir nėra iki galo ištyrinėti. Statybos gali prasidėti tik tai padarius.
Gimnazijos Mokslo ir sporto centrą projektavęs architektas Gintautas Natkevičius pasakojo, kad tai labai sudėtingas, atsakingas ir brangus darbas, gerokai atitolinęs komplekso įkurtuves.
Neturi tinkamos erdvės
Kauno jėzuitų gimnazijos Plėtros skyriaus vadovė Edita Zarembienė pasakojo, kad šiuo metu tenka nuomotis salę, kurioje gimnazistai galėtų sportuoti. Gimnazija neturi aktų salės ar kitokios didelės erdvės, skirtos bendruomenės susibūrimams.
„Sporto centras labai praverstų ir senamiesčio gyventojams, kurie neturi uždaros salės, skirtos sportuoti“, – svarstė E.Zarembienė.
Pradėję kurti projekto viziją gimnazijos atstovai susitiko su Kultūros paveldo departamento vadovybe ir patikino statybas pradėsiantys tik tuomet, kai bus gerai ištyrinėti ir išsaugoti kelių šimtų metų senumo rūsiai.
E.Zarembienė mano, kad jie taip pat galėtų būti atverti visuomenei, tačiau konkrečių planų dar negalėjo atskleisti.
„Neturime galutinės vizijos, kaip panaudoti rūsius. Viename jų reikėtų įrengti koplytėlę, galbūt galėtume rengti ekskursijas“, – mano gimnazijos atstovė.
Tyrinės gerokai ilgiau
Archeologai kartą jau tyrinėjo rūsius ir net parengė ataskaitą apie atliktą darbą. Tąkart manyta, kad liko neištyrinėta tik apie 10 proc. statyboms numatyto žemės sklypo.
„Kai archeologai pernai pradėjo darbą, paaiškėjo, kad liko nemažai neištyrinėtų sluoksnių“, – pasakojo E.Zarembienė. Jos skaičiavimais, anksčiau buvo atlikta vos pusė darbų.
Jų apimties padidėjimą lėmė ir aplinkybė, kad pagal projektą statybos vyktų 3,5–4 metrų gylyje. Jau dabar dalis numatytų darbų atlikta – sugręžti poliai, vėliau prasidės pamato betonavimas.
Kasinėjimų metu mokslininkai aptiko Vytauto Didžiojo laikų monetų. Tiek jos, tiek visi kiti radiniai bus perduoti Kauno muziejui.
„Statybas suskirstėme į du etapus, nes visam projektui neturime lėšų“, – kalbėjo E.Zarembienė.
Pasak jos, pirmiausia bus statoma FIBA reikalavimus atitinkanti didžioji sporto salė. Joje turėtų tilpti apie 800 žmonių ir ji galės būti nuomojama įvairiems renginiams.
Bendra viso projekto kaina siekia 6,9 mln. eurų. E.Zarembienė vylėsi, kad pirmasis jo etapas bus užbaigtas 2022 metais.
Į viršų kils gerokai spėriau
Architektas G.Natkevičius patikino, kad būtent rūsių tyrinėjimas ir restauravimas yra sudėtingiausia bei brangiausia projekto dalis.
„Visus darbus reikia atlikti rankomis, o tam reikia daug kruopštumo ir laiko.
Kai viską atliksime, tai bus labai gražus kampelis“, – tikino G.Natkevičius.
Projekte numatyta rūsius uždengti plokšte, o jau tuomet atsivers galimybės patogiau dirbti rūsiuose ir greičiau statyti Mokslo ir sporto centro sienas.
G.Natkevičius patarė rūsius būtinai atverti visuomenei, nes tai yra seniausia žinoma miesto vieta, kuri gali tapti traukos centru.
Architektas neabejojo, kad ir dideliam žmonių skaičiui pritaikytos patalpos tiktų įvairiems renginiams – konferencijoms, susitikimams ar net spektakliams.
Tyrinėdami aptiko kalėjimo liekanų
Anksčiau vykusių tyrinėjimų metu archeologai šioje miesto vietoje aptiko pirmojo Kauno kalėjimo liekanų.
Kasinėjant pavyko rasti prie sienų pritvirtintas metalines grandines ir net vieno prirakinto kalinio skeletą.
Tik gerokai vėliau kalėjimas buvo perkeltas į Rotušės rūsius, o tarpukario metais Kalėjimo gatvė pervadinta Daugirdo gatve.
Tyrinėtojai tąkart taip pat aptiko puošnių Venecijos stiklo gaminių, nes gretimose patalpose veikė pirklių namai.
