Atrodo, pakanka valstybinei įmonei Registrų centrui pateikti pažymą, kad kelią į Gedimino pilį nutiesei tu, ir tampi pilies dalininku.
Regis, panašiai šimtamečio namo sostinės Tilto gatvėje arkos ir pastato sklypą juosiančios tvoros savininku tapo olimpietis garsus šaulys bei Komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas Ronaldas Račinskas.
Šiame name prieškariu buvo įsikūrusi Estijos ambasada.
Pagal Registrų centrui pateiktą deklaraciją, šimtametė namo arka ir tvora pastatyta 2018 metais, iš pradžių R.Račinsko tėvas Vladas, o paskui ir pats komisijos vykdomasis direktorius tapo šių statinių sostinės centre savininkais. Nors nei pastatas, kuriame yra arka, nei dalis sklypo, kurį juosia tvora, jiems nepriklauso.
Kaip atsitiko, kad skaidrumą deklaruojantis Registrų centras be patikrinimo ir pasiremdamas galimai suklastotais statybos baigimo dokumentais įteisino šiuos statinius, dabar aiškinasi ikiteisminį tyrimą pradėjusi Vilniaus apygardos prokuratūra.
Pareigūnai tikrina ir tai, ar galėjo R.Račinskas sukurstyti kadastrinius matavimus atlikusią matininkę suklastoti kadastro bylą, kuri buvo pateikta Registrų centrui.
Kaltino nuosavybės naikinimu
Pastato ir sklypo Tilto gatvėje savininkės bendrovės Tarptautinės statybos korporacijos (TSK) valdybos pirmininkas, Gedimino ordino kavalierius, Mažeikių garbės pilietis Juozas Vaščėga visai atsitiktinai sužinojo, kad jo įmonės valdose esanti tvora ir arka priklauso svetimiems žmonėms.
Vos tik jis pradėjo griauti savo sklype esančią tvorą, žaibiškai prisistatė netoli esančiame Vyriausybės pastate dirbantis R.Račinskas ir jo žmona Eglė, Užsienio reikalų ministerijos departamento vadovė. Bendrovės atstovai buvo apkaltinti, kad naikina jų nuosavybę – tvorą. Kilus konfliktui aistras turėjo raminti net policijos pareigūnai.
Užtenka vien deklaracijos?
Kai paaiškėjo, kad bendrovės sklype esanti tvora ir jos pastato arka priklauso kitiems žmonėms, įmonė kreipėsi į Registrų centrą.Šios organizacijos atstovai paaiškino, kad buvo gautos R.Račinsko tėvo Vlado pasirašytos deklaracijos apie statybų užbaigimą ir matininkės Neringos Smalakytės parengta kadastro byla.
Ar šie dokumentai tikri, ar suklastoti, esą ne Registrų centro reikalas.
„Mažeikių naftos“ gamyklą ir daugybę kitų strateginių valstybės pastatų nuo pamatų pastačiusiam Lietuvos nusipelniusiam inžinieriui J.Vaščėgai tokie paaiškinimai atrodė keisti.
„Tuomet mes atnešime deklaraciją, kad pastatėme Gedimo pilį, ir jūs įregistruosite?“ – liūdnai pajuokavo verslininkas.
Jautėsi šeimininkas
Buvusio tremtinio J.Vaščėgos ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovo R.Račinsko konfliktas prasidėjo dar prieš TSK beveik už milijoną eurų įsigyjant šį nekilnojamąjį turtą. Bendrovė pastatą ir sklypą Tilto gatvėje pirko iš R.Račinsko dėdės – Algirdo Račinsko.
Nors pačiam R.Račinskui tuo metu joks Tilto gatvėje esantis nekilnojamojo turto objektas nepriklausė, jis ten jautėsi lyg šeimininkas. Galbūt todėl, jog buvo įsitikinęs, kad visą nekilnojamąjį turtą pavyko gauti tik jo dėka?
Sutapo su paskyrimu
Didžiulis beveik 40 arų sklypas ir keli į nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zoną įtraukti pastatai Vilniaus centre R.Račinsko tėvui ir dėdei oficialiai buvo neatlygintinai suteikti dar 1992 metais priimtu Vilniaus valdybos sprendimu.
Tačiau šis sprendimas buvo tik popieriuje – realiai turto atgauti broliai negalėjo. Vis dėlto po kelerių metų ledai pajudėjo.
2000 metų vasarą Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojas konservatorius Alfonsas Vytautas Petrulis patenkino R.Račinsko tėvo Vlado ir dėdės Algirdo prašymus jiems nuosavybės teise grąžinti nekilnojamąjį turtą sostinės Senamiestyje.
Tuo metu, kai buvo priimtas šis sprendimas, baigęs savo, kaip Vyriausybės kanclerio pavaduotojo, karjerą R.Račinskas buvo paskirtas Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos sekretoriato vadovu. Šios komisijos pirmininkas yra įtakingas konservatorius Emanuelis Zingeris, o jos nariai buvo įvairių garsių pasaulinių žydų organizacijų vadovai.
Pateko į rietenų centrą
Vos tik broliai Račinskai tapo didžiulio turto sostinės centre savininkais, tarp jų prasidėjo nesutarimai. Žinomas sovietinių laikų geografas, mokslų daktaras Algirdas Račinskas nesąžiningumu ir sukčiavimu kaltino ne tik savo brolį chemijos mokslų daktarą Vladą, bet ir jo sūnų Ronaldą.
Giminaičiai tarpusavyje dėl turto įvairių instancijų teismuose bylinėjosi net kelerius metus.
Į šių rietenų epicentrą pateko ir J.Vaščėga, kurio vadovaujama bendrovė TSK 2014 metais iš R.Račinsko dėdės Algirdo nusipirko 540 kvadratinių metrų ploto pastatą ir 18,29 aro sklypą.
Konfliktus kuria pats?
Jau prieš sandorį R.Račinskas paprašė, kad jam būtų sumokėta 108 tūkstančių litų kompensacija. Esą tiek pinigų jam už įvairias paslaugas buvo skolingas nekilnojamąjį turtą parduodantis dėdė.
Vėliau buvo užvirinti varteliai, pro kuriuos TSK darbuotojai galėjo patekti į savo valdas.
Kai pastato remontuoti atvykę TSK darbininkai į teritoriją pateko pro kitą įėjimą, prisistatė R.Račinsko žmona Eglė ir iškvietė policiją. Kad išeitų iš kiemo, darbininkai buvo priversti lipti per tvorą.
Taip R.Račinskas ir jo žmona Eglė dėl menkiausio preteksto kviesdavo policiją ir reikalaudavo pradėti ikiteisminius tyrimus į savo sklypą atėjusiems TSK atstovams.
Vien Vilniaus 3-iajam policijos komisariatui jie parašė mažiausiai 5 skundus.
Ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradedami. Priešingai – Vilniaus 3-iojo policijos komisariato vadovas konstatavo – pats R.Račinskas, trukdydamas TSK darbuotojams patekti į nuosavą sklypą, sukuria konfliktinę situaciją.
Sustojo visi projektai
Tai, ko nepavyko laimėti rašant skundus policijai, R.Račinskas pasiekė ieškiniu teismui. Remdamasis olimpiečio prašymu teismas areštavo TSK sklypą, mat R.Račinskui nepatiko, kad sklypą nusipirkusi TSK nutraukė jo dar anksčiau su savo dėde sudarytą žemės nuomos sutartį.
Prasidėjo teismų maratonas, kuris truko trejus metus.
Tik 2018 metų rugsėjį Lietuvos aukščiausiasis teismas galutinai pasisakė, kad TSK sutartį nutraukė teisėtai.
Per visą tą laiką, kol vyko teisminiai ginčai, R.Račinsko prašymu bendrovei TSK priklausantis sklypas buvo areštuotas, kartu su kita užsienio firma planuota pastato rekonstrukcija įstrigo.
Tapo tvoros savininku
Tačiau ir po teismo aistros nenurimo. TSK vadovai įtarė, kad R.Račinskas ant bendrovės pastato sumontavo vaizdo kamerą ir viską, kas vyksta kieme, galėjo stebėti net būdamas savo kabinete Vyriausybės rūmuose. Todėl jis spėdavo lyg niekur nieko išdygti vos tik įtardavo, kad TSK pradeda kokius nors darbus.
Tuo pat metu patyliukais buvo pateikti dokumentai Registrų centrui, kad šis V.Račinsko, o vėliau jo sūnaus Ronaldo vardu įregistruotų tvorą, esančią svetimame – bendrovei TSK priklausančiame – sklype, ir arką.
Tad prieš Naujuosius metus, kai TSK darbininkai pagal suderintą projektą pabandė nugriauti nuosavame sklype stovinčią tvorą, kaipmat prisistatė R.Račinskas. Vyras kišenėje jau turėjo Registrų centro pažymą, kad yra tvoros savininkas.
„Nejaugi matydamas, kaip gadinamas man priklausantis turtas, jo neginsiu? Bandžiau ginti savo tvorą, bet buvau šiurkščiai apstumdytas, apmėtytas žemėmis, man prieš veidą pavojingai buvo dirbama metalo pjovimo disku“, – prieš žurnalistų kameras tuomet kalbėjo R.Račinskas.
Bylų skaičius didėja
Vėl buvo iškviesta policija, vėl rašomi skundai ir pareiškimai. Šiuo metu pagal R.Račinsko pareiškimą Vilniaus 3-iasis policijos komisariatas atlieka ikiteisminį tyrimą dėl jam oficialiai priklausančio turto – tvoros – apgadinimo.
Savo ruožtu Vilniaus apygardos prokuratūros nurodymu Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo kitą ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo.
R.Račinskas „Lietuvos rytui“ atsisakė komentuoti konfliktinę situaciją.
„Aš tikiu teisine valstybe ir manau, kad visi kylantys ginčai turi būti sprendžiami teisinėmis priemonėmis“, – pareiškė jis.
Paaiškėjo apgaulė
Bylinėjimasis ir skundų rašymas nesutrukdė R.Račinskui dalyvauti 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiadoje, nors ten jis dažniau buvo vadinamas turistu. Šaudymo apvaliojoje aikštelėje į skriejančius taikinius rungtyje iš 32 dalyvių jis buvo tik 30-as, tačiau Brazilijos žiniasklaida vilnietį įtraukė į 12 spalvingiausių dalyvių sąrašą.
Didžiausias Brazilijos dienraštis „O Globo“ vyriausiam Lietuvos delegacijos nariui skyrė net atskirą publikaciją. Vilnietis buvo įvardintas kaip nacių medžiotojas.
„Naciai Lietuvoje išnaikino 90 procentų žydų, o lietuviai su jais bendradarbiavo“, – dienraštis citavo R.Račinsko žodžius.
Tiesa, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės toks R.Račinsko populiarumas nepaguodė. Pati buvusi šaulė priekaištavo Šaudymo sporto sąjungai, kurios vienas vadovų buvo R.Račinskas, kad ji dalyvauti olimpiadoje patikėjo būtent jam.
„Nesuvokiu, kodėl jie, užuot išsiuntę jauną, perspektyvų žmogų, suteikė galimybę dalyvauti olimpiadoje akivaizdžiai neperspektyviam ir neatitinkančiam olimpinių žaidynių lygio 48 metų šauliui“, – iškart po olimpiados stebėjosi D.Gudzinevičiūtė.
Pernai R.Račinskas vėl pateko į LTOK vadovų akiratį. Komitete svarstant, kam iš potencialių 2020 metų Tokijo olimpiados dalyvių skirti finansavimą už pasiektus rezultatus, užkliuvo iš Šaudymo sporto sąjungos atsiųsta informacija, jog 2017 metų pasaulio pirmenybėse Maskvoje R.Račinskas įvykdė užsibrėžtą tikslą ir užėmė 19-ąją vietą. LTOK komisija suabejojo, kad šaulys galėjo užimti tokią aukštą vietą, ir pateikė paklausimą.
Tuomet ir paaiškėjo, kad R.Račinskas buvo 67-as, tačiau pildydamas anketą įrašė, jog buvo 19-as. Šių faktų nepatikrinusi Šaudymo sporto sąjunga anketą persiuntė LTOK. Paaiškėjus apgaulei LTOK atsisakė R.Račinskui skirti išmoką.
Neseniai iškilo grėsmė ir R.Račinsko karjerai Komisijoje nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti. Kovo pabaigoje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą dėl galimų šios komisijos sekretoriato vadovo pažeidimų. Tyrimas pradėtas gavus Vyriausybės kanceliarijos pateiktos vidaus audito ataskaitos duomenis.
Teigiama, kad R.Račinskas galbūt priiminėjo įsakymus, kuriais pats sau skirdavo priedus ir priemokas, išleisdavo save atostogų ir komandiruodavo save į užsienį.
Po vidinio patikrinimo Vyriausybės kanceliarijos vadovas Algirdas Stončaitis prakalbo apie būtinybę panaikinti komisijos sekretoriatą, kurio funkcijas galėtų perimti Vyriausybės kanceliarija.
